Vasario pradžioje finansų ministrė Gintarė Skaistė kalbėjo, kad jeigu situacija nepasikeis, tikėtina, kad šiais metais ir 2024 m. bankų pelnas Lietuvoje gali viršyti 1 mlrd. eurų, kai įprastai jis esą siekdavo apie 300 mln. eurų.
Ministrės teigimu, atsiradusį skirtumą būtų galima išspręsti laikinomis mokestinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, solidarumo įnašu, o pajamos iš jo būtų skirtos krašto apsaugai.
„Dėl susiklosčiusių išskirtinių aplinkybių finansų sektoriuje siūlome laikiną solidarumo įnašą, kurio pajamos būtų nukreiptos taip pat laikinai išaugusiems krašto apsaugos poreikiams dengti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė ministrė.
Anot jos, sparčiai augę pelnai gali būti neplanuoti patiems bankams, nes jie nepriklauso nuo jų priimtų verslo sprendimų. Prie augimo labiausiai prisidėjo ECB didinamos bazinės palūkanų normos.
„Susiformavus išskirtinėms aplinkybėms dėl perteklinio likvidumo, kurio iki šiol nebūdavo, ir dėl to, kad keliamos palūkanų normos dėl infliacijos valdymo matome, kad prognozuojami kredito įstaigų pelnai ateinantiems keleriems metams yra išskirtinai dideli.
Tuo pačiu dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjusi geopolitinė įtampą, turime poreikį investuoti daugiau į krašto saugumą, infrastruktūrą, kuri reikalinga mūsų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje“, – dėsto G. Skaistė.
Finansų ministerijos siūlymas – laikinas solidarumo įnašas, kuris būtų mokamas ateinančius dvejus metus.
„Šio įnašo mokėtojai būtų kredito įstaigos ir filialai, kuriuose laikomų klientų Lietuvos rezidentų indėlių lėšų suma ne mažesnė nei 400 mln. eurų. Įnašo bazė, kas yra apmokestinama, – grynųjų palūkanų pajamos, kurios daugiau kaip 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Imamas pastarųjų ketverių metų vidurkis, kuris būdavo normaliais laikais, yra tam tikras rezervas uždedamas 50 proc., o viskas, kas virš to, – apmokestinama 60 proc. tarifu”, – pristatė G. Skaistė.
Viliamasi jį pradėti rinkti nuo antrojo metų ketvirčio, iki tol jį suderinus, priėmus Vyriausybėje ir sėkmingai apsvarsčius Seime.
„Tikimės, kad Seimas priims, atsižvelgdamas į finansavimo (krašto apsaugai – ELTA) poreikius“, – sakė G. Skaistė.
LB vertina, kad pateiktas siūlymas nekelia grėsmės finansų sistemos stabilumui.
„Iš mūsų perspektyvos labai svarbu ir, manau, kad pateiktas pasiūlymas tą atliepia, kad toks solidarumo įnašas būtų nukreiptas tik į tą netikėtą, neplanuotą grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalį, kad tai būtų laikinas (sprendimas – red.) ir tokiu būdu nekeliantis neigiamų ilgalaikių pasekmių finansų sistemai, jos stabilumui, konkurencinei aplinkai ir visoms kitoms pasekmėms“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Prognozuojama, jog siūlomi laikino solidarumo įnašai įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos 510 mln. eurų. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie siekia 963 mln. eurų.
Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis, rašoma pranešime.
Įstatymo projekte pažymima, kad laikinas solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos.
„Prasidėjus koronaviruso pandemijai, valstybės skirdamos beprecedentę paramą ėmėsi ekonomikos skatinimo ir amortizavimo priemonių. Tai ne tik didino likvidumo lygį finansų sistemoje, bet ir mažino įmonių bei namų ūkių kredito riziką, o kartu ir nuostolių potencialą bankams. Tai Lietuvoje sąlygojo sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augantį indėlių lygį ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų rezidentų indėlių nei paskolų“, – rašoma projekte.
Lietuva nėra pirmoji šalis Europoje siūlanti laikinojo solidarumo mokestį – savo esme analogiškas reguliavimas taikomas ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Čekijoje, įsivedusiose laikinąjį solidarumo įnašą kredito įstaigų nelauktoms pajamoms ar pelnui.
Praėjusių metų pabaigoje LB pranešė, kad visi Lietuvoje veikiantys bankai per tris šių praėjusių metų ketvirčius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu 2021 m. tuo pat laiku.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 metais siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m. „Luminor“ pelnas visose Baltijos šalyse pernai siekė 124,7 mln. eurų ir buvo 67 proc. aukštesnis nei metais anksčiau. „SEB“ pernai spalio pabaigoje skelbė, kad 2022 metų sausį–rugsėjį uždribo 113,8 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei analogišku metu 2021 metais.
