„Reikia (mokesčių reformos) dėl to, kad reikia didesnio kolektyvinio vartojimo šalyje, nes esame kaip visuomenė kelyje, kur pažanga priklauso ne nuo individualaus vartojimo. Lems pažangą įvairios infrastruktūros, jos finansuojamos iš mokesčių, o pajamos valstybės yra mažos‟, – diskusijoje kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
Anot jo, pagrindinė kryptis – mokesčių reikia bendrųjų valstybės reikalų finansavimui.
„Kai žmonės mažai uždirba ir juos apmokestini, susigrūda prie langelio, kur yra pašalpos. Reikia paskatų, kad jie nebūtų apmokestinti labai smarkiai ir kad būtų paskata dirbti (…) Dalis žmonių gauna dideles pajamas ir jas apmokestinus nesumažės paskata dirbti‟, – aiškino R. Lazutka.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Raimondas Kuodis negailėjo kritikos daliai politikų, sakydamas, kad prieš vykdant reformą, reikia susipažinti su sąvokomis.
„Kodėl reikia reformos? Pirma, norint ką nors reformuoti, reikia žinoti sąvokas. Politikų paklauskite, kas yra „pajamos‟, maišo su įplaukomis‟, – sako R. Kuodis.
Jis kartu pabrėžė, kad dabartinė išimčių ir mokestinių režimų taikymo įvairovė yra nenormali, jis siūlytų tris verslo formas, pavyzdžiui, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ir smulkiosios įmonės analogas.
„Jovalėlis gana rimtas. Išsigrynintume sistemą, turėtume gerokai paprastesnę. Išimčių neturėjimas leistų pasiekti fiskališkai neutralius dalykus, kaip 17 proc. PVM, visi laimėtų, konkurencingumas su lenkijomis. Tikslas yra daugiau teisingumas. (...) Tai, ką norime surinkti, turime surinkti kuo teisingiau‟, – sakė R. Kuodis.
„Lietuviai yra išradinga nacija – pasakyti, koks esu ypatingas. Pas mane visa enciklopedija surinkta, kodėl teisininkai ypatingi, kodėl „individualščikai‟ ypatingi, nes jie atsineša kastuvus į darbus. Suprantu, kad esame skirtingi ir turime turėti įvairovę, bet ne tokią. Ta įvairovė sukuria neteisingumą, socialinę eroziją‟, – aiškino R. Kuodis.
Premjerės patarėjas ekonomikos ir inovacijų klausimais Vaidas Navickas teigia, kad „oficiali‟ mokesčių reformos poreikio priežastis yra teisingumas, bet reikia suprasti, kad jis visų suprantamas skirtingai.
„Jeigu Laisvos rinkos instituto paklausi, tai manau, jiems ganėtinai tinka, ką turime, daugmaž susimažinti pelno mokestį ir būtų tobula. Iš kitos pusės, jeigu kalbame apie dirbančius viešajame sektoriuje, jiems teisingumas atrodo kitaip‟, – diskusijoje kalbėjo V. Navickas.
Jis aiškino, kodėl pastaruoju metu galėjo sumažėti poreikis reformuoti mokesčių sistemą, vardydamas koronaviruso pandemijos pasekmes, infliacija.
„COVID liekamieji reiškiniai: buvo „išjungtos‟ Europos Sąjungos ir Lietuvos mastu fiskalinės drausmės taisyklės ir matome „vidurių užkietėjimą‟ iš valdžios, nėra pateikiami pasiūlymai dvejus su puse metų – gali nueiti pasiskolinti. (…) Mokame mokesčius kaip lietuviai, o gyvename kaip belgai – tad postūmio iš mokesčių mokėtojų nėra.
Kitas dalykas, infliacija. Su infliacija augo biudžeto pajamos. Jeigu prognozuoja nemažą infliaciją, bet darbo užmokesčio fondas nedidėja, atsiranda lėšų įvairiems dalykams. Infliacija mokesčių pajamų didinimą poreikį sumažina. Todėl nematėme skubėjimo‟, – kalbėjo V. Navickas.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analitikas Marius Kalanta sako, kad objektyvi priežastis mokesčių reformai yra poreikis panaikinti neproduktyvias paskatas mokestinėje aplinkoje, „kur žmonės daro ne į našumą orientuotus sprendinius‟, o orientuojasi į mokestines lengvatas, tarkime, rinkdamiesi individualią veiklą.
Pasaulio bankas rekomenduoja didesnį mokesčių progresyvumą
Pagal Pasaulio banko ataskaitą, Lietuvos mokesčių sistemos charakteristikos (palyginti su kitomis EBPO šalimis) yra tokios: mokesčių ir BVP santykis yra gerokai žemesnis nei EBPO, ES vidurkiai ir žemesnis nei Baltijos šalių, taip pat gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema darbo užmokesčiui nėra progresinė pajamų skalės viršuje, taikomi tik du tarifai, o pajamų riba aukštesniam tarifui taikyti yra gana aukšta – daugelis mokesčių mokėtojų, gaunančių didelį atlyginimą, vis tiek moka mokesčius mažesniu tarifu.
Taip pat nurodoma, kad mažas pajamas gaunantiems mokesčių mokėtojams GPM tarifas yra gana aukštas, tai mažina paskatą dirbti, o tuo pačiu ir našumą.
Būdinga regresinė GPM tarifų sistema (gaunantieji pajamų iš kapitalo – nuoma, palūkanos, autoriniai atlyginimai ir dividendai – apmokestinami mažesniu tarifu nei darbo pajamos); dividendų ir palūkanų pajamos yra vienintelė pajamų rūšis, kuriai daugumoje ES šalių taikoma atskira tarifų sistema, nors jų tarifas yra didesnis nei Lietuvoje.
Ataskaitoje teigiama, kad disponuojamų pajamų nelygybė yra didelė – Lietuva yra tarp šešių EBPO šalių, kuriose nelygybė didžiausia, mokesčiai mažai ją sumažina.
Pasak Pasaulio banko, GPM pagal veiklos formas ir pajamų rūšis skatina vengti mokesčių – pajamos iš darbo užmokesčio deklaruojamos kaip individualios veiklos pajamos, siekiant išvengti mokesčių.
GPM atveju yra siūlomi tokie keitimo scenarijai: visų gautų pajamų bendro apmokestinimo progresiniais tarifais sistema, visi pajamų šaltiniai agreguojami ir apmokestinami kartu, pagal vieną scenarijų diferencijuoti tarifai taikomi dividendams ir palūkanoms ir kita. Šiais siūlymais siekiama: supaprastinti mokesčių apskaičiavimą, pasiekti horizontalų ir vertikalų teisingumą, taikant progresinius mokesčius, didinti gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą, pasiekti beveik 8 proc. GPM ir BVP santykį, kaip numatyta Vyriausybės reformų darbotvarkėje.
Dėmesio skiriama ir pelno mokesčio charakteristikoms. Teigiama, kad Lietuvoje standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas gerokai mažesnis už ES vidutinį 21,7 proc. tarifą, o lengvatinis 5 proc. tarifas taikomas smulkioms įmonėms, kurių apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų per metus. Tuomet sakoma, kad smulkus ir vidutinis verslas „susigrūda“ ties lengvatinio apmokestinimo riba – minėtu apyvartos dydžiu. Dėl didelio šešėlinės ekonomikos masto, kurį lemiantis „sangrūdų“ veiksnys, mažiau registruojamasi PVM mokėtojais, o tai lemia ir didelį PVM atotrūkį, ir mažą mokesčių ir BVP santykį.
Siūlomi scenarijai: visiems juridiniams asmenims taikyti 15 proc. bendrą standartinį pelno mokesčio tarifą. Dar vienas variantas: lengvatiniam tarifui taikyti nustatoma riba, paremta grynosiomis pajamomis, tai yra, pelnu (o ne apyvarta).
Pasaulio bankas 2022 metų pabaigoje yra pateikęs kritikos dėl Lietuvos mokesčių sistemos, be kita ko, ragindamas apmokestinti pajamas ne pagal jų šaltinius, bet dydį. PB rekomendavo visų pajamų rūšių apmokestinimą suvienodinti ir pastebėjo, kad tai būtų pamatas realiam mokesčių progresyvumui.
Žada pristatyti reformą pavasarį
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad mokesčių sistemos peržiūros paketas šiuo metu yra finišo tiesiojoje. Netrukus galutiniai pasiūlymai turėtų būti pristatyti koalicijos partneriams, o po to ir visuomenei.
G. Skaistė interviu naujienų agentūrai ELTA pasakojo, kad siūlymai apima visus mokesčių sistemos įstatymus, be to, bus pristatyti pasiūlymai dėl perteklinio bankų pelno apmokestinimo, įvertinta galimybė skatinti fiksuotų palūkanų pasiūlą.
„Didesni ar mažesni pakeitimai yra daromi visuose įstatymuose, kurie susiję su mokesčių reguliavimu. Esame juos suskirstę į šešias temines grupes, kurios buvo aptartos ir darbo grupėje.
Tai – investavimo modelio sukūrimas, kalbame apie investicinės sąskaitos įvedimą, atsisakant kai kurių kitų lengvatų, kurios yra mažiau tikslingos šiandien. Taip pat – tam tikrų sektorinių pelno lengvatų atsisakymas, teisingesnis gyventojų pajamų apmokestinimas‟, – aiškino ministrė.
Anot jos, šiuo metu yra skirtingas reglamentavimas skirtingoms pajamų rūšims.
„Manome, kad galėtų būti vienodesnis apmokestinimas. Čia atsižvelgiama į EBPO ir Pasaulio banko rekomendacijas. Pasiūlymai bus teikiami ta kryptimi. Taip pat – aplinkosauginiai mokesčiai. Tai jau Seime pateiktas Akcizų įstatymas, tikimės prie jo grįžti. Taip pat NT mokesčio modelis, suteikiant papildomas pajamas savivaldai‟, – kalbėjo G. Skaistė.
„Delfi‟ skelbė, kad dar pernai gegužę Finansų ministerija pateikė savo siūlymus dėl nekilnojamojo turto mokesčio, į juos sureagavo Lietuvos bankas, o gruodžio pradžioje ministerija pristatė atnaujintą schemą: vidutinis nekilnojamojo turto mokestis gyventojams Lietuvoje siektų 14 eurų, jį reikėtų mokėti nuo 2026 metų. Pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.
