„Yra atidėtas pinigų išmokėjimas, bet tai reiškia, kad lėšos bus išmokėtos tuomet, kai bus rodikliai pasiekti, mes tam turime pereinamąjį laikotarpį. Šiuo etapu sakyti, kad kažkas bus netekta, tiesiog yra pernelyg ankstyva. Mano nuomone, visi rodikliai bus pasiekti ir pinigai bus išmokėti ta apimti, kokia yra susiderinta su Europos Komisija“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai teigė G. Skaistė.

Politikė aiškino, kad Lietuva dar turi įgyvendinti du rodiklius, tačiau tam yra duotas papildomas laikas. Anot jos, su tuo susiję papildomi pakeitimai bus pasiūlyti Seimo pavasario sesijoje.

„Du likę rodikliai, dėl kurių iš Europos Komisijos pripažįstamas „dalinis pasiekimas“, tačiau užbaigimui rodiklių pasiekimo duodama šiek tiek papildomo laiko – tai su mokestiniais pakeitimais susiję įstatymų pokyčiai. Jeigu pripažįstama, kad dalis įstatymų yra pateikta, tarkime tas pats Akcizų įstatymo pakeitimas ar kiti įstatymai, kurie reguliuoja apmokestinimą, tačiau papildomi pakeitimai taip pat bus pasiūlyti Seimo pavasario sesijoje. Vyriausybė patvirtino sesijos darbų programą, todėl mokestinė peržiūra yra numatyta“, – sakė ji.

G. Skaistė tvirtina, kad dabar yra mėnuo laiko atsakyti į Europos Komisijos (EK) pateiktą vertinimą, o paskui bus pusmečio laikotarpius įgyvendinti pakeitimus.

„Šiuo metu dar turime mėnesį atsakyti EK į jų pateiktą vertinimą. Po to įsijungia dar šešių mėnesių laikotarpis, kuomet pakeitimus galima padaryti, tai Seimo pavasario sesijoje pateikus, rodikliai bus pasiekti laiku“, – tikino finansų ministrė.

Galiausiai Vyriausybės narė pažymėjo, kad yra Europos Sąjungos (ES) šalių, kurios dar apskritai nėra pateikusios jokio mokėjimo prašymo ir RRF lėšų skyrimas priklauso nuo šalių narių bei jų pinigų srautų valdymo.

„Yra šalių, kurios gauna po antrą, trečią mokėjimą, bet yra šalių, kurios dar apskritai jokio mokėjimo prašymo nėra pateikusios. Sakyčiau, kad tai labiau priklauso nuo šalies narės noro, kaip jos valdo pinigų srautus. Kada tų pinigų reikia, tada jų ir paprašai, o nuo to įgyvendinimo tempai iš esmės nelabai skiriasi“, – akcentavo G. Skaistė.

„Mūsų lūkestis formuojant „Naujos kartos Lietuva“ planą jį labai aiškiai susieti su reformomis, tai reiškia, kad pirmą įgyvendiname reforminius veiksmus, kurie po to daro įtaką ir tam, kaip įgyvendinamos investicinės priemonės“, – pridūrė ji.

Vasario pabaigoje EK patvirtino teigiamą preliminarų pirmojo Lietuvos 2022 m. lapkričio 30 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. RRF) dalies rodiklių vertinimą. Išnagrinėjusi Lietuvos valdžios institucijų pateiktus duomenis, Europos Komisija nusprendė, kad tinkamai pasiektas 31 iš tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų 33 rodiklių. Lietuvai nepasiekus visų rodiklių, 565 mln. eurų prašymas bus patenkintas iš dalies. Finansų ministerija nurodo, kad Lietuvai skiriama per pusę milijardo eurų.

31 tinkamai pasiektas rodiklis rodo didelę pažangą įgyvendinant Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. Šie rodikliai apima reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemos reformas, inovacijų ir mokslo rėmimo priemones, socialinės apsaugos ir užimtumo priemones, o taip pat skaitmeninių duomenų saugojimą RRF įgyvendinimui stebėti.

EK nustatė, kad du su mokesčių sistemos reforma susiję rodikliai nebuvo tinkamai pasiekti.

Europos Komisija pripažįsta, kad Lietuva ėmėsi pirmųjų žingsnių siekiant šių dar nepasiektų rodiklių, tačiau dar reikia nemažai nuveikti. Todėl EK pradeda dalies mokėjimo sustabdymo procedūrą.