Viename prekybos centre sutikta vilnietė Ana pati kadaise dirbo pardavėja ir prisimena, kad vagišiai pirštus tiesdavo į viską, net augalų sėklas. Moteris pasakoja, kad sėklų pakeliai parduotuvėje būdavo praplėšiami, turinys iškratomas į kišenę, o pakuotės paliekamos, todėl nesuveikdavo nuo vagysčių apsaugoti turintys skaneriai. Vogti esą nesibodėdavo ir pagyvenusios damos.
Pastaruoju metu vagysčių iš parduotuvių problema vėl paaštrėjo. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad šiemet prekybos tinklai vagysčių, kurių metų pasikėsinama į 250 eurų ar daugiau vertės prekių, fiksuoja dvigubai daugiau.
Tendenciją pripažįsta ir Policijos departamento atstovas žiniasklaidai Ramūnas Matonis, jis teigia, kad sunku pasakyti, su kuo susijęs augantis vagysčių skaičius.
Tuo metu R. Vainienė turi atsakymą į šį klausimą. Anot jos, vagysčių daugėja dėl dviejų priežasčių – prastėjančios ekonominės situacijos ir nebaudžiamumo.
Šiuo atveju nekalbama apie savitarnos kasas, kai pirkėjai, prisidėję pigesnių sveriamų prekių, ekrane nurodo pigesnes, pavyzdžiui, vietoj obuolių spaudžia svogūnus.
„Bėda yra ne tie žmonės, kurie iš neatsargumo ar kitų priežasčių nesumoka už vieną ar kitą prekę. Bėda yra etatiniai vagys, kurie eina į parduotuves kaip į darbą“, – pažymi R. Vainienė.
Prekybos sektorius atviras – vagys įžūlėja ir kartais veikia net nesislapstydami, tiesiog čiumpa prekes ir bėga.
„Pastebime, kad veikia net tam tikros gaujos, kurios ateina specifiškai vogti tam tikrų daiktų ir produktų. Baudos yra labai mažos, manau, kad tie vagys patys jaučiasi nebaudžiami, todėl ji nevengia net į tą pačią parduotuvę eiti dukar paeiliui“, – pasakoja prekybos tinko „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Policijos departamento duomenimis, praėjusiais metais vagysčių iš parduotuvių buvo fiksuota apie 50 proc. daugiau nei užpernai. Iš viso smulkių vagysčių, kartu su turto pasisavinimu ar iššvaistymu, užfiksuota daugiau kaip 32 tūkst.
Pasak V. Budrienės, viena stabiliausiai vagamų prekių – įvairus ėdalas naminiams gyvūnams. Anot „Iki“ atstovės, už jį dažniausiai nesusimoka vyresnio amžiaus pirkėjai, tačiau ji to nesieja su infliacija ar prastėjančia ekonomine padėtimi, nes gyvūnų ėdalą iš parduotuvių buvo bandoma vogti ir ankstesniais metais.
Taip pat dažniausiai vagiamos prekės, kurios negenda, ar tos, kurias galima greitai parduoti, bet pastaruoju metu vagys neaplenkia net ir pieno produktų skyriaus.
„Tarp vagių populiariausi produktai yra brangūs alkoholiniai gėrimai, antroje vietoje – sviestas“, – dėsto V. Budrienė.
„Lidl“ atstovė Lina Skersytė sako, kad prekybos tinklas nuolat investuoja į prevencines priemones, kurios padeda mažinti vagysčių skaičių.
„Ant brangesnių produktų, pavyzdžiui, elektronikos prekių, kosmetikos, alkoholinių gėrimų dedamos ir elektroninės apsaugos. Investuojame ir į vaizdo stebėjimo sistemas“, – vardija L. Skersytė.
Tačiau prekybininkai sako, kad investicijos į apsaugą – tik viena medalio pusė. Jie įsitikinę, kad reikia griežtinti ir įstatymus ir vagims iš parduotuvių nustatyti griežtesnes bausmes, nes dabar pavogus prekių, kurių vertė neviršija 150 eurų, baudžiamoji atsakomybė netaikoma.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK reportažą:
