Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1.725,2 EUR ir per ketvirtį išaugo 4,9 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 389,8 EUR ir per ketvirtį padidėjo 44,1 EUR.
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis sostinės regione sudarė 1.306,5 EUR ir, palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 5,8 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis sudarė 1.084,8 EUR ir buvo 4,2 proc. didesnis.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 2,4 proc. Panevėžio iki 6,8 proc. Klaipėdos.
Didžiausią – 2.115 EUR – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1.488,1 EUR – uždirbo Marijampolės apskrities darbuotojai.
Darbo užmokesčio pokyčiams 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį įtakos turėjo išmokėtos didesnės nereguliarios premijos, priemokos ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai, dirbtų dienų skaičiaus pasikeitimas ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo visose savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 0,1 (Pasvalio raj.) iki 9,1 proc. (Akmenės ir Anykščių raj.).
Didžiausią bruto darbo užmokestį – 2.187,8 EUR – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 287,5 EUR viršijo šalies vidurkį.
Mažiausiai – 1.281,3 EUR – uždirbo Zarasų rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 906,5 EUR mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės.
Per metus (2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse, išskyrus Neringos savivaldybę, kurioje sumažėjo 3,7 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys. Realiojo darbo užmokesčio sumažėjimą lėmė spartesnis nei neto darbo užmokesčio vartotojų kainų augimas.
Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 0,2 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sumažėjo 0,6 proc. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo: Sostinės regione – 3,7 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1,4 proc.
Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 50 savivaldybių, labiausiai Neringos ir Palangos m. savivaldybėse (atitinkamai 25,5 ir 17 proc.), kitose savivaldybėse mažėjo nuo 0,1 iki 4,4 proc. Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 9 savivaldybėse nuo 0,1 (Rokiškio raj.) iki 3,3 proc. (Jurbarko raj.), Panevėžio m. savivaldybėje – nepakito.
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius išaugo daugelyje (32) savivaldybių nuo 0,1 (Alytaus raj. ir Mažeikių raj.) iki 11,2 proc. (Birštono), likusiose 28 savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,4 (Rokiškio raj.) iki 7,8 proc. (Skuodo raj.).
