Valdantieji savo norą panaikinti ribojimus aiškina būtent apeliuodami į EBPO. Tačiau opozicija meta kaltinimus veidmainyste ir savo interesų prastūmimu, nes būdami opozicijoje 2017 metais dalis konservatorių patys palaikė siūlymą apriboti vadovų kadencijas iki dviejų.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, prieš šešerius metus buvęs ūkio ministru, teigia, kad dabar siūlomi sprendimai yra blogos tvarkos grąžinimas.
„Labai keista, kad dabar norima žengti tą žingsnį atgal ir grįžti į tuos laikus, kai turėsime amžinus vadovus“, – „Delfi“ sakė Europos Komisijos narys.
Apžvelgsime, kokia yra EBPO pozicija šiuo klausimu, kokie yra esamo ir siūlomo reguliavimo argumentai, teisės ir verslo valdymo ekspertų aiškinimai, bei galimos pasekmės Lietuvai dėl vieno ar kito sprendimo.
EBPO: kadencijų skaičius riboja valdybų veiklą
Šiuo metu svarstoma atsisakyti ribojimo, kad valstybės ir savivaldybių kontroliuojamose bendrovėse (VVĮ) vadovas renkamas ne daugiau kaip dviem penkerių metų kadencijoms. Pasibaigus pirmajai kadencijai, įmonės vadovas dabar gali būti skiriamas antrajai, jeigu pirmosios laikotarpiu įmonė pasiekė jai nustatytus veiklos tikslus.
EBPO vyresnysis politikos analitikas Danielas Blume’as, kuris yra atsakingas už Lietuvos atitiktį organizacijos rekomendacijoms tiek šalies stojimo į EBPO, tiek vėlesnių įvertinimu metu, komentuoja, kad Lietuvai kurį laiką primenama apie ribojimų nereikalingumą.
„Kadencijų ribų nustatymas yra žingsnis priešinga kryptimi, nes riboja valdybos autonomiją prižiūrint ir skiriant vadovą“, – sako D. Blume’as.
Paprašytas išdėstyti esminius argumentus dėl vadovų kadencijų skaičiaus atsisakymo, organizacijos atstovas teigė, kad valdybai tenka esminis vaidmuo prižiūrint valstybės valdomas įmones, tuo metu kai ministerijos gali būti nutolusios nuo kasdienių bendrovės reikalų bei gali turėti interesų konfliktą. Todėl EBPO mastu pripažįstama – tiek privačiame, tiek valstybės valdomų įmonių sektoriuje, – kad valdyba privalo turėti diskcreciją samdyti ar atleisti vadovą.
„Jeigu ši teisė atimama iš valdybos ir ji neturi galimybės pratęsti sutarties su gerai dirbančiu vadovu dėl kadencijų skaičiaus ribojimo, tai pakerta valdybos autoritetą ir gebėjimą atlikti savo vaidmenį“, – komentare teigia D. Blume’as.
2017 metai ir kadencijų skaičiaus įvedimo argumentacija
Eurokomisaras V. Sinkevičius linkęs sieti 2017-aisiais metais priimtus Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pakeitimus būtent su EBPO rekomendacijomis.
„Priminsiu, kad tai ne tik buvo sąlyga stojant į EBPO, kodėl prezidentė reagavo: mes turėjome tuos ilgalaikius, ilgaamžius įmonių vadovus, kurie dažnu atveju jau nebeatskirdavo, kur yra valstybinės įmonės ar savivaldybės įmonės turtas, ir kur yra jų. Ir visi tie nepotizmo skandalai, kilę vienas po kito.
„Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų pareigas einančių asmenų ribotų kadencijų nustatymas gali būti laikoma efektyvia kovos su korupcija priemone, leidžiančia ženkliai sumažinti dėl vadovų ilgalaikių ryšių su politikais atsirandančias korupcines rizikas, galinčias užkirsti kelią skaidriai, nuo atskirų politikų valios nepriklausomai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklai bei tinkamai visos valstybės interesus atitinkančiai jų priežiūrai“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Kartu sakoma, kad tarptautinės organizacijos nuolatos skiria ypatingą dėmesį valstybių narių bei jomis pretenduojančių tapti šalių vykdomoms reformoms valstybės valdomų įmonių srityje ir teikia su tuo susijusias rekomendacijas.
„Pavyzdžiui, 2015 metų liepos mėnesį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atnaujino 2005 metais priimtas Valstybės valdomų įmonių valdymo gaires, kurių tinkamas įgyvendinimas yra vienas iš prioritetų vykstant Lietuvos stojimo į EBPO procesui. Atnaujintose EBPO gairėse išplečiami valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo principai, taip pat akcentuojama įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo svarba.
Gairėse pabrėžiamas valstybės kaip akcininkės vaidmuo, užtikrinant valstybės valdomų įmonių valdymo skaidrumą ir atskaitomybę“, – rašoma dokumente.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas Robertas Čiočys pateikė savo vertinimą, kaip buvo priimti ribojimai.
„Šis kadencijų ribojimas yra nesenas – priimtas 2017 metais. Tai nebuvo naujų Europos Sąjungos direktyvų perkėlimas į Lietuvos teisę, EBPO rekomendacijų įgyvendinimas, nebuvo sekama kitų valstybių praktika ir nebuvo 2010 metais vykdytos valstybės valdomų įmonių valdysenos reformos dalis. Kadencijos įvestos Seimui pakeitus Akcinių bendrovių įstatymą, prezidentės teikimu.
Tuo metu buvo apeliuojama į tai, (kad) kadencijos užtikrins didesnį skaidrumą ir viešumą, ilgamečiai vadovai nelinkę į pokyčius ir gerosios praktikos perėmimą, skatina nepotizmą. Buvo vedama paralelė su viešuoju sektoriumi ir tuo, kad rotacija viešajame sektoriuje yra pozityvus dalykas“, – sakė R. Čiočys.
Anot jo, „mažiau formaliose diskusijose“ ir žiniasklaidoje kaip argumentas buvo naudojamas Lietuvos geležinkelių pavyzdys, kai 2010 metais ir vėliau šios valstybės kontroliuojamos bendrovės vadovas konfliktavo su Seimo ir Vyriausybės nariais, tačiau išliko vadovu. Lietuvos geležinkeliai buvo vadinamai „valstybe valstybėje“.
D. Blume’as taip pat pasidalijo savo pozicija dėl to, kodėl galėjo būti įvesti ribojimai 2017 metais.
„Mano supratimu, Vyriausybė argumentavo, kad turi taikyti kadencijų ribas 2017 metais, nes valdybos buvo nepakankamai stiprios vykdyti priežiūros funkciją, skirti ar atleisti vadovą. Tačiau, kaip parodė mūsų stojimo peržiūros ataskaita (accession review report) 2018 metais ir įstojimo (post-accession) peržiūros 2020 bei 2022 metais, Lietuva pasiekė didelę pažangą narių skyrimo į valdybas srityje, tad jie dabar kur kas geresnėje padėtyje prižiūrėti, skirti ar atleisti vadovus“, – teigia ekspertas.
Valdančiųjų argumentacija ir opozicijos reiškiama kritika
2022 metų spalį Seime registruotos ir šiuo metu parlamente svarstomos bei Vyriausybės pritarimo sulaukė naujos minėtų dviejų įstatymų pataisos. Jas registravo 11 Seimo narių, daugiausiai konservatoriai, bet buvo ir kitų. Tarp iniciatorių: Antanas Čepononis, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas.
„Pagal šiuo metu galiojančias įstatymų normas nesudaroma galimybė tos pačios įmonės vadovui toliau tęsti darbus, neatsižvelgiant į jo darbų kokybę, tai yra, gerai ar blogai atliekamos pareigos, ilgiau nei 10 metų iš eilės. Tokios teisės normų taikymas šiuo atveju prieštarauja teisinei logikai ir sudaromas prielaidos esamam vadovui nedėti maksimalių pastangų užtikrinant kokybišką įmonės valdymą, kuris būtų pagrįstas inovatyviu požiūriu“, – naujųjų pataisų aiškinamajame rašte teigia Seimo nariai.
„Dar 2018 m. liepos 26 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Bendrovių valdysenos komiteto rekomendacijose Lietuvai buvo aiškiai akcentuota atsisakyti ABĮ (Akcinių bendrovių įstatymo – red.) nuostatų, nustatančių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo“, – sako jie.
Iniciatoriai priduria, kad rekomendacijose akcentuota, jog ribojimų atsisakymas padėtų išvengti tendencijos, kai antrą kadenciją dirbantis vadovas, ypač kadencijos pabaigoje, nesistengtų vykdyti jam iškeltų uždavinių, siekti gerų rezultatų, nes nepriklausomai nuo darbo rezultatų, jis vis tiek bus atšauktas iš pareigų.
Tačiau dabartinė opozicija kritiškai pažvelgė į šiuos siūlymus.
„Toks pokytis valdysenoje neabejotinai reiškia, kad šiandien valstybinės įmonės vadovu įdarbintas tūlas konservatorius, ar koks koalicinis partietis, liks vadovauti iki tol, kol bus partiečių išlydėtas į užtarnautą poilsį“, – teigia Seimo opozicijos atstovė Agnė Širinskienė.
Eurokomisaras V. Sinkevičius taip pat stebisi noru grąžinti tvarką.
„Puikiai atsimenu, tuo metu mano pavaduotojas komitete buvo Dainius Kreivys ir komitete, jeigu neklystu, buvo pritarta vienbalsiai, kaip beje, ir balsavimas Seime“, – teigė eurokomisaras.
„Delfi“ jau rašė apie kai kurių Seimo narių pozicijos pasikeitimą balsuojant 2017 metais dėl ribojimų ir dabar dėl jų atsisakymo. Kol kas pridursime dar dviejų institucijų pozicijas šiuo klausimu.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vasarį skelbė, kad savo iniciatyva atliko Seimo narių grupės siūlomų pakeitimų antikorupcinį vertinimą.
„STT vertinimu, tai gali turėti įtakos neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, tarnybinės padėties naudojimui giminaičiams ir draugams proteguoti, galimoms korupcijos rizikoms dėl dešimtmečiais vadovaujančių vadovų ryšių su politikais“, – savo pranešime teigia tarnyba.
Ji primena, kad 2017 metais, priimant įstatymų pakeitimus, buvo susiklosčiusi situacija, kai beveik pusės valstybės įmonių (34 iš 79) vadovai vadovavo daugiau nei 10 metų.
Antikorupciniame vertinime STT pateikė 2019–2020 metais tarnybos atliktų analitinės antikorupcinės žvalgybos analizių dėl nepotizmo rizikų valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse duomenis. Nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse dirbantys giminystės ryšiais susiję asmenys sudarė apie 20 proc. visų darbuotojų. Atskirose savivaldybių valdomose įmonėse giminaičių dalis siekė ir iki 50 proc. darbuotojų.
„Delfi“ pasiteiravo, kaip Valstybės kontrolė žiūri į siūlomus pakeitimus. Įstaiga komentavo, jog visada pasisako už tai, kad būtų užtikrinamas atskaitingumas už pasiektus rezultatus, skatinama pažangi, į keliamų tikslų pasiekimą orientuota valdysena.
„Vadovai ateina su savo 5 metų programa, kurios įgyvendinimas turi būti tinkamai įvertintas. Kitiems 5 metams turi būti teikiamos naujos programos, iš kurių pasirenkama tinkamiausia. Taip būtų užtikrinamas į rezultatus orientuotas valdymas ir tinkamų tokiam valdymui kompetencijų pasitelkimas“, – atsakė Valstybės kontrolė, toliau nedetalizuodama savo pozicijos dėl naujausių siūlymų.
Teisės ir verslo valdymo ekspertai: atsakomybė tenka ir akcininkams
Teisininkas R. Čiočys siūlo kritiškiau pažvelgti į dabar galiojančio reglamentavimo argumentus. Anot jo, pagal Lietuvos teisę akcininkai gali bet kada atšaukti valdybą, nenurodydami priežasties, o valdyba gali bet kada atšaukti vadovą, nenurodydama priežasties.
„Taigi, jei akcininkui nepriimtina, kaip bendrovę valdo valdyba, ji gali būti bet kada atšaukta. Valdyba gali bet kada atšaukti nepriimtiną vadovą. Tam nereikia laukti 5 metų, kol baigsis kadencija. Jeigu tai nėra įgyvendinama, reiškia, kad valstybė blogai įgyvendina savo, kaip akcininko funkciją. Geras akcininko funkcijos įgyvendinimas yra esminis dalykas“, – sako advokatas.
„Tačiau šios pozicijos susijusios su valdžios funkcijų įgyvendinimu, galimybės uzurpuoti valdžios funkcijas apribojimu. Be to, ten nėra galimybės bet kada, lengvai ir greitai, be priežasties atšaukti vadovą. Galiausiai, bendrovės nevykdo valdžios ar savo esme panašių funkcijų. Todėl aiškios paralelės tarp valstybės institucijų vadovų ir bendrovių vadovų brėžti negalime“, – konstatuoja „Ellex Valiunas“ advokatas.
Verslo valdymo paslaugų įmonės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris Gintautas Mažeika sako, kad jeigu įgyvendinami tikslai, vadovai gali likti poste dešimtmečiais.
„Dievas yra rezultatas. Jeigu yra rezultatas, jeigu tenkinami, pasiekiami akcininkų keliami tikslai, tenkinami lūkesčiai, tai žmonės dirba dešimtmečiais. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ vadovas Kęstutis Šerpytis. Nežinau, kiek jis, virš 20 metų turbūt, dar daugiau (vadovauja apie 30 metų – red.), puikūs rezultatai, dirba ir dirba žmogus. Kam jį keisti? Tinkami vadovai šiandien yra didelė vertybė, juos labai sunku rasti“, – sako G. Mažeika.
Jis iš esmės paantrino R. Čiočio pozicijai, kad vadovas nedirba izoliuotai nuo akcininkų ar valdybos.
„Priklauso turbūt nuo situacijos ir nuo žmogaus. Negalima sieti vien su vadovu, tam yra valdyba, ta pati savivaldybė ar ministerijos, kurios atlieka akcininko funkcijas. Jos turi stebėti ir žiūrėti. Jeigu jos mato, kad iš tikrųjų yra tokio pobūdžio problemos, tai ir kadencijos nereikia laukti, reikia tiesiog priimti sprendimą ir ieškoti kito vadovo. Nėra argumentas, kad jeigu pabus 5–7 metus, tai vogti pradės“, – sako G. Mažeika.
Pašnekovas teigia, kad nors profesionalai noriau ateina į valstybinį sektorių vadovauti bendrovėms, vis dėlto gerų vadovų trūkumas yra.
„Verslo aplinka sudėtingėja – būti efektyviam, pasiekti gerus rezultatus šiandien yra sunkiau, nei buvo vakar ar užvakar. Ir tų efektyvių, tinkamų, gerų vadovų poreikis tik auga“, – sako G. Mažeika.
Beje, konservatorių ir kitų Seimo narių motyvai keisti tvarką apima ir šiuos argumentus: kadangi ir taip vadovams yra keliami dideli bei profesinės kompetencijos reikalaujantys standartai, iš pareigų būtų atleidžiami tik netenkinantieji lūkesčių. Pataisos būtų labai aktualios ir mažesniuose miestuose, kadangi yra sudėtingiau rasti kompetentingų ir patyrusių vadovų, rašoma aiškinamajame rašte.
Ar Lietuva sulauks sankcijų?
Eurokomisaras V. Sinkevičius vertina situaciją taip, kad kadencijų ribojimas buvo reikalingas veiksmas stojant į EBPO, kita vertus jis mano: kokios rekomendacijos bebūtų dabar, reikia jas vertinti atsižvelgiant į situaciją.
„Buvo stojimas į EBPO, buvo sąlygos. Bet: viena yra EBPO rekomendacijos, kita yra mūsų realybė. Ir aš nemanau, kad ta realybė yra pasikeitusi. Tai yra sveika praktika. Mes kalbame apie nepertraukiamą 10 metų vadovavimą įmonei. Tai yra tikrai pakankamas laikas vadovui atsiskleisti, įgyvendinti pokyčius, o vėliau, jeigu jis geras vadovas, pereiti galbūt į kitą įmonę ir sėkmingai vadovauti jai.
„Mes turime mažiau bijoti tarptautinių organizacijų, joms pateikti savo argumentus, kuriuos jos taip pat įvertintų. Sprendimas nėra tarp juoda ir balta ir mes turime įtraukti tą specifiką. Ir puikiai atsimenu STT pateiktus tuo metu grafikus apie nepotizmą, ypač savivaldybėse ir jų valdomose įmonėse“, – sako V. Sinkevičius.
„Manau, EBPO tikslas yra depolitizavimas ir tą prezidentė savo siūlyme ir norėjo pasiekti – depolitizavimą ir maksimalų nepotizmo rizikos sumažinimą“, – teigė V. Sinkevičius.
EBPO atstovas, paklaustas, ar valstybė narė galėtų atidėti rekomendacijų įgyvendinimą, atsakė, kad jos nėra teisiškai įpareigojančios, tad atidėjimas įmanomas.
„Tačiau tai turėtų trūkumų. Lietuva jau užtruko ketverius metus nuo pirmųjų EBPO rekomendacijų, o 2020 ir 2022 metais organizacija jas pakartojo kaip reikalaujančias prioriteto.
Be to, tęsia jis, EBPO pozicija yra ta, kad Vyriausybės dėmesys turėtų labiau būti skiriamas deleguojant kvalifikuotus valdybų narius, gebančius prižiūrėti bendrovę, samdyti ir atleisti vadovus, užuot įstatymų ribojimais trukdyti atlikti šią rolę.
„Jeigu Lietuva neįgyvendins pakeitimų, EBPO atliekama įstojimo (post-accession) stebėsena tęsis. Tokios peržiūros reikalauja laiko ir kitų išteklių tiek iš EBPO, tiek ir iš Lietuvos Vyriausybės“, – sako analitikas.
„Tai potencialiai gali kainuoti tiek šių VVĮ dividendų įplaukas į biudžetą, tiek ir lemti paslaugų Lietuvos piliečiams kokybę ir kaštus“, – sako D. Blume’as.
Pernai gruodį EBPO pateikė kol kas naujausią įvertinimą ir rekomendacijas Lietuvai. Jose daug dėmesio skiriama ir šiai vadovų temai. Be kita ko, užsimenama, kad dokumento rengimo metu kalbėję kai kurie buvę ar esami VVĮ valdybų pirmininkai pateikė pastabų dabartiniam reglamentavimui.
Pasak vieno iš jų, talentų trūkumo kontekste reikalavimai „nuėjo per toli“, o siekiant pašalinti neefektyvius vadovus mažai dėmesio skirta paskatinti dirbančiuosius gerai. Dar vienas nepristatytas valdybos pirmininkas sakė, kad fiksuotas kadencijų skaičius tik pablogina iššūkius, kylančius pritraukiant ir išlaikant geriausius talentus vykdomosioms VVĮ pozicijoms.
Advokatas R. Čiočys atkreipia dėmesį, kad tiek įteisinus ribojimus, tiek juos šalinant vis nurodoma į EBPO.
„EBPO tiesmukiškai nenurodė panaikinti kadencijas. Įdomiausia tai, kad 2017 metais priimant sprendimą įvesti kadencijas, buvo apeliuojama į EBPO rekomendacijas. Dabar, siūlant naikinti kadencijas, vėl apeliuojama į EBPO gaires.
Tiesiog EBPO neturi tokios rekomendacijos riboti kadencijas. Bet kadencijų buvimas nėra ir blogybė. Kaip tik, nuolatinis valdybos narių atsinaujinimas, kai kas metus ar du pakeičiama dalis valdybos ir taip po keleto metų yra atnaujinama visa valdyba, taip pat ir suplanuota vadovų kaita yra geros valdysenos atributas“, – sako advokatas.
„Mano nuomone, priežastis, kodėl svarstoma atsisakyti kadencijų, yra ta, kad galbūt nėra tokio didelio gerų vadovų rato, iš kurių būtų galima rinkti VVĮ vadovus. Todėl norima atskirais atvejais gerus vadovus turėti ilgiau nei 5 ar 10 metų. Matome, kad valstybės valdomose įmonėse daug vadovų rotuoja tarp įmonių, tačiau lieka VVĮ sektoriuje“, – sako „Ellex Valiunas“ advokatas.
Tad, anot jo, galbūt norima turėti daugiau lankstumo, ne rotuoti vadovus per įmones, o kai kuriais atvejais juos turėti toje pačioje įmonėje ilgiau.
„Tol, kol kokybiškai ir aktyviai atliekama akcininko funkcija, kadencijų panaikinimas nieko blogo neatneš. Iš kitos pusės – jei neturėsime kokybiškos ir aktyvios akcininko funkcijos, kadencijų įvedimas situacijos reikšmingai nepagerins, todėl būtent akcininko funkcijos įgyvendinimui, o ne kadencijoms ir turėtų būti pagrindinis dėmesys“, – teigia teisininkas.
