„Geležinkeliai patys, ministerija tokių sprendimų nepriiminėja“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė M. Skuodis.
Jis pažymėjo norįs, kad nebūtų gabenami kroviniai, kurie gali sukelti riziką tiek LTG, tiek Lietuvos reputacijai.
„LTG vadovas pritaria mano išsakytai minčiai. Norėčiau, kad nebūtų gabenami jokie kroviniai, kurie gali sukelti bet kokią riziką tiek įmonės reputacijai, tiek Lietuvos reputacijai. Jeigu rizika yra didesnė negu kažkokia nauda, nors mes apie ją čia nekalbame, tai būtų paprasčiausias būdas jų atsisakyti“, – sakė ministras.
Politikas tvirtino, kad paprasčiausias būdas, kaip užkirsti kelią sankcijų apeidinėjimui, koks buvo baltarusiškų trąšų atveju, yra srauto mažinimas.
„Vienos krovinių grupės nėra sankcionuotos, kitose krovinių grupėse kai kurie prekių kodai yra sankcionuoti, kiti ne. Tai jeigu susiduriame su iššūkiu, kaip patikrinti kilmę tokių prekių, susiduriame su nusikaltimais, kurie yra daromi kiekvieną dieną. Paprasčiausias būdas užkirsti jiems kelią yra mažinti srautą, kuris ir dabar yra stipriai sumažėjęs“, – tikino jis.
M. Skuodis akcentavo, kad yra įmanoma atsisakyti tam tikrų prekių grupių, gabenamų iš Rusijos ir Baltarusijos, tačiau šioje vietoje komercinių santykių dalyviai patys priima sprendimus, įskaitant LTG.
„Mūsų tikslas yra, kad nebūtų sukuriama jokia rizika, nei įmonės reputacijai, nei Lietuvai. Dabar jau įmonės būdas pasirinkti geriausius būdus, kaip tą įgyvendinti. Kalba yra apie tas prekių grupes, kurios kelia didžiausią riziką. Natūralu, jeigu srauto neliktų visiškai, tai ir rizikos neliktų“, – aiškino ministras.
„Nenoriu per daug plėtotis, bet šiandien kalbame apie trąšas. Šiuo metu yra sulaikytas didelis krovinys su tam tikromis statybinėmis medžiagomis, matome labai daug bandymų apeidinėti sankcijas pervežant medieną, t.y. tos grupės, kur bent kažkokia prekių dalis yra sankcionuota. Jeigu trąšos kelia tiek daug rizikų, galėtų būti jos negabenamos ir mes išspręstume labai daug prekių tikrinimo, kilmės nustatymo ir kitų dalykų“, – akcentavo jis.
Galiausiai susisiekimo ministras pabrėžė, kad valstybės valdoma įmonė negali sukelti jokių reputacinių rizikų nei pačiai įmonei, nei valstybei ir tokių prekių gabenimas yra nacionalinio saugumo klausimas.
„Jeigu įmonė pajėgi valdyti rizikas, nes pripažinkime, yra trąšos, kurios atvažiuoja ir iš kitų trečiųjų šalių, ne tik iš Baltarusijos ir Rusijos... Visokių prekių yra, jeigu įmonė pajėgi suvaldyti rizikas, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, muitine pirmiausia, tada viskas gali būti tvarkoje. Jeigu yra bent kokia rizika, tada geriausia eliminuoti tas rizikas“, – teigė M. Skuodis.
ELTA primena, kad žurnalistikos centras „Siena“ vasario 20 d. paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
Taip pat sakoma, kad sankcijos yra taikomos būtent įmonėms, o ne jų produktams, o mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnais, atlieka 2023 metų sausio 13 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo ir kontrabandos gabenant trąšas, pagamintas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Grodno Azot“.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Atliekamo tyrimo metu sulaikyta daugiau nei 3 tūkst. tonų geležinkeliu gabentų azoto trąšų – karbamido, kurio vertė viršija 2 mln. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos trijose Lietuvos miestuose esančiose įmonėse, kurios, kaip įtariama, galėjo dalyvauti „šešėlinėse“ schemose apeinant tarptautines sankcijas. Ikiteisminiame tyrime sulaikyti du asmenys, kurie įtariami dalyvavę padarant tiriamus nusikaltimus.
