Siūlo imtis sumų apvalinimo
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Ramanauskaitė laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, kad poreikis grįžti prie smulkiųjų monetų klausimo kilo stebint statistinius duomenis.
Pasak jos 1 ir 2 centų monetos nedalyvauja grynųjų pinigų cikle taip, kaip kitos monetos.
„Tai reiškia, kad 70 proc. visų monetų, kurias mes paleidžiame į apyvartą, pas mus negrįžta. Kur jos yra, ar jos užsiguli kažkieno kišenėse, ar yra išmetamos, to mes nežinome, tačiau matome faktą, kad kadangi jos negrįžta, mums reikia iš naujo nuolat jas kaldinti.
Prie viso to, šių monetų kaldinimo vertė yra didesnė negu nominali vertė“, – skaičiavo B. Ramanauskaitė.
Ji tikino, kad diskusija, kuri numatyta, tikėtina, bus startas galimiems sprendimams ateityje.
„Norime sužinoti visuomenės nuomonę šiuo klausimu“, – teigė ji.
B. Ramanauskaitė aiškino, kad šioje vietoje reikėtų atskirti ir du skirtingus dalykus – centų apvalinimą ir visišką smulkiųjų monetų atsisakymą.
„Jeigu bus taikomas apvalinimas, 1 ir 2 centai toliau išlieka teisėta mokėjimo priemone. Jais bus galima atsiskaityti, tiesiog tokiu būdu bus mažinamas tokių monetų poreikis, jų nebereikės atiduoti, kaip grąžos“, – sakė atstovė ir kalbėjo apie prekybininkus.
Labiausiai paliestų kai kuriuos gyventojus
Lietuvos Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės teigimu, tokie pokyčiai labiausiai paliestų tuos, kurie mėgsta atsiskaityti grynaisiais.
„O tai vyksta periferijose ir nutolusiuose taškuose, kuriuose nėra išvystytas atsiskaitymų kortelėmis tinklas arba, kaip kalbame apie pagyvenusius gyventojus. Jiems sudėtinga atsiskaityti kortelėmis, jie pamiršta PIN kodus. Mes kalbame apie tam tikrą kontingentą“, – sakė ji.
Visgi D. Čibirienė tikino nesuprantanti, kodėl LB tiesiog negali imti ir nebegaminti minėtų monetų, taip mažinant jų kiekį rinkoje.
B. Ramanauskaitės teigimu, tai neįmanoma.
„Negalime negaminti, nes apyvartoje tada nebus tų pinigų, o parduotuvės neturės iš ko atmesti grąžos. Kol nėra priimta, kad kaina būtų apvalinama, jos privalo grąžą atiduoti“, – sakė LB atstovė.
„Aš manau kitaip. Kad reikėtų atsisakyti gaminimo ir paskelbti, kad negaminsime ir galimai bus trūkumas. Jas išimti iš rinkos, o prekybininkai lai patys sprendžia, ar prekybininkai užsakinės centus, ar ne“, – sakė D. Čibirienė.
Visgi B. Ramanauskaitė patikslino, kad jei LB nuspręstų nebegaminti minėtų monetų, verslui nebūtų ir kaip jų užsakyti.
„Galvojame ne apie tokį archajišką sprendimą, kad išvis pašalinti iš apyvartos be politinio sprendimo ir pasakyti, kad dabar jų nebėra“, – patikslino atstovė ir sakė, kad LB labiau pasisakytų už kainų apvalinimą.
„Parduotuvėje atsiskaitant grynaisiais pinigais, būtų suapvalinama visa galutinė pirkinių krepšelio suma“, – galimus pokyčius aiškino ji.
LB atstovė pabrėžė, kad bendrai LB keisti teisės aktus galėtų siūlyti ministerijoms, o šios, savo nuožiūra, priimtų sprendimą.
Didėtų kainos, verslo lauktų iššūkiai
Nors B. Ramanauskaitė patikslino, kad būtų apvalinamos ne pavienių prekių kainos, o galutinio pirkinių krepšelio suma, D. Čibirienė teigė matanti kitokią situaciją.
„Manau, kad mažosiose parduotuvėse išvis išnyks tokios kainos, kaip 1,99 Eur ir bus 2 Eur. Iki 5 centų ribos bus apvalinama visiems, o ne tik mokant grynaisiais <...>
Aš matau didelę administracinę naštą. Įsivaizduokite, prekybininkas blogai suapvalino ir dabar bus ginčas dėl dviejų euro centų. Gali būti, kad bus taisyklės, bet nebus laikomasi“, – įspėjo D. Čibirienė.
Taip pat ji pridūrė, kad jau dabar prekybininkai ruošiasi šiems pokyčiams ir atsinaujindami kasos aparatus turi juos įsigyti tokius, kurių programinė įranga apdorotų ir atskirtų, kada pirkėjas moka grynaisiais ir pirkinių suma – apvalinama, o kada – atsiskaitoma bankine kortele ir mokama tiksli suma.
Kad išmanieji kasos aparatai turi turėti apvalinimo funkciją, sutiko ir LB atstovė, tačiau kalbėjo, kad jei toks sprendimas apvalinti sumas nebus priimtas, tokia funkcija kasos aparatuose paprasčiausiai bus neaktyvi.
D. Čibirienė tikino, kad kasos aparatų užsakymai vyksta jau šiandien.
„Galutinio sprendimo nėra, bet yra užsakymas parduoti kasos aparatus, kurie yra brangesni, nes juose yra įdiegtas algoritmas“, – sakė ji.
LB atstovė sutiko, kad tai – sprendimas, kai žiūrima į priekį.
„Tai kam tada apie tai diskutuoti, jei sprendimas priimtas?“, – klausė asociacijos vadovė.
B. Ramanauskaitė aiškino, kad sprendimas tikrai nepriimtas.
„Jis galėtų būtų priimtas ne anksčiau nei 2025 metais“, – teigė ji ir kalbėjo, kad tai ir susiję su kasos aparatų pakeitimu. Jos teigimu, kadangi prekybininkai bet kuriuo atveju turėtų atsinaujinti kasos aparatus, tai gali būti viena iš naujų funkcijų.
D. Čibirienės teigimu, nors dar niekas neaišku, pirkėjas, galiausiai, jau šiandien turi susimokėti už sprendimą, kurio ateityje gal net nereikės.
„Nebus, kad (kasos aparato-red.) kaina nepasikeis, tai papildomas programavimas“, – sakė ji.
Pasak D. Čibirienės, gyventojai gali bandyti ir apeiti sistemą, tarkime, dalį sumos mokėti grynaisiais, dalį – kortele, tačiau, pasak LB, tokių atvejų užsienio pavyzdžiuose nėra.
„Ir infliacijos įtaka yra artima nuliui. Jei vienu atveju klientas permoka 2 centus, kitą kartą jis sumoka 2 centais mažiau. Ilguoju laikotarpiu tai išsilygintų“, – skaičiavo B. Ramanauskaitė.
Kol kas, kaip patikino, LB neketina teikti siūlymo apvalinti kainas.
„Dabar esame pirminėje aplinkos tyrinėjimo fazėje, kaip reaguotų visuomenė“, – patikslino LB atstovė.
Jos teigimu, bendras EK sprendimas bedrijoje taip pat galėtų būti vienas iš būdų, tačiau, kaip pridūrė, tokio sprendimo galėtų būti imtasi ir vienašališkai Lietuvai nusprendus apvalinti galutinę sumą.
