Išplėtė sąrašą
Pernai liepą Delfi rašė, kad reaguodama į Vakarų sankcijas Baltarusija paskelbė įšaldžiusi 190 įmonių akcininkų iš „nedraugiškų“ šalių akcijas. Tuomet į Baltarusijos valdžios sąrašą pakliuvo kelios dešimtys Baltarusijos įmonių, kurios turi lietuviško kapitalo.
Naujasis šių metų sausio 23 d. Baltarusijos vyriausybės nutarimas iki beveik 2000 išplėtė sąrašą įmonių, kurių dalininkams draudžiama perleisti turimas akcijas, arba kitaip – parduoti verslą ir palikti šalį.
Šiuo metu Baltarusijoje yra užstrigę beveik 1850 įmonių, kurių dalis ar visas kapitalas priklauso savininkams iš vadinamųjų nedraugiškų šalių, įskaitant ir Lietuvą, sąraše ji paminėta 422 kartus.
Išnagrinėjus šį sąrašą, galima pastebėti, kad kai kurios minimos Lietuvos įmonės neturi nė vieno darbuotojo, pavyzdžiui, „Specialiosios sistemos“, „Pirolizė“, „Vinktech-group“ ir kt.
Tačiau yra ir gerai žinomų didelių įmonių, tokių kaip „Hanner“, SBA grupė, VMG grupė, „Modus grupė“, „Kauno grūdai“, „Rivona“, „Arginta“, „Mediapark“ ir kt.
Tarp kai kurių sankcionuojamų akcininkų minimi ir Lietuvoje žinomi fiziniai asmenys: Seimo nario Artūro Skardžiaus žmona Snieguolė Skardžiuvienė ir Minske registruota saulės energetikos įmonė „Investenergostroi“, „Girtekos“ generalinis direktorius Edvardas Liachovičius ir įdarbinimo paslaugas Gomelyje vairuotojams teikianti bendrovė „Darser“, puspriekabių refrižeratorių bei jų dalių prekyba ir remontu užsiimančios bendrovės „Manukas“ akcininkai Andrius Šedžius ir Artūras Gavedas, spaustuvinių dažų bei rašalų gamyba užsiimanti bendrovė „Veika“, kuriai priklauso Baltarusijos įmonė „Belplastichim“, bei „Veikos“ savininkas Jakovas Etinas, kuris taip pat minimas prie „Novafilm“ akcininkų.
Sąraše įvairių sričių įmonės
Baltarusijos Vyriausybės nutarime minimos įvairių sričių, dydžių ir statusų įmonės, tad neaišku, pagal kokius kriterijus jos įtrauktos.
Štai keli sąraše minimi lietuviškų įmonių pavyzdžiai.
Metalo gaminių įmonė „Technoforma“ (10 darbuotojų), kuriai Baltarusijoje priklauso „Technoplast“.
Statybos bendrovė „Tėvuko statyba“ (3 darbuotojai), Baltarusijoje turinti įmonės „DoylidBel“ akcijų.
Lietuvoje viena didžiausių vandentvarkos objektų statybos, sąvartynų įrengimo ir uždarymo, šilumos ūkio veiklą vystančių bendrovių „Požeminiai darbai“ (16 darbuotojų), kuriai priklauso Baltarusijos įmonė „Statiba grupp“.
Minima ir Lietuvos statybų bendrovė „Corolla Ventures“ (48 darbuotojai), kuri Baltarusijoje turi įmonę „LesBelExpo“.
Viena didžiausių Lietuvos ir viso Baltijos regiono įmonių, dirbanti miško gėrybių versle „Fudo“, kuri Baltarusijoje valdo įmonę „Fudpak“. Įmonės svetainėje skelbiama, kad įmonės padaliniai dirba Rusijoje, Baltarusijoje bei Ukrainoje.
„Universalios valdymo sistemos“ siūlo kompleksinius programinės įrangos kūrimo ir inovatyvius techninės įrangos sprendimus mažmeninės prekybos sektoriui. Jai priklauso Baltarusijos įmonė „UVS prima“.
Minima ir Lietuvos skaitmeninių sprendimų bendrovė „Mediapark Grupė“, kuriai Baltarusijoje priklauso įmonė „Mediapark digital“.
Profesionalios kosmetikos atstovybė Lietuvoje UAB „Grožio galia“ („Sothys“) ir įmonė „Lauresa“ taip pat yra investavusios Baltarusijoje, čia joms priklauso įmonė „Stroytechisoliatsia“.
Lietuvos įmonė „MedGroup“ – įvairių medicinos sričių prekių ir įrangos platintoja, investavusi Baltarusijoje į įmonę „Esmamed“.
Metalo gamybos įmonė „Umega“ – taip pat atsidūrė sąraše, nes Baltarusijoje jai priklauso įmonė „SnolBel“.
Metalo apdirbimo, vandentvarkos ir atsinaujinančios energijos bendrovė „Arginta“ Baltarusijoje turi įmonę „ArgintaBel“, todėl jai taip pat pritaikytos sankcijos.
VMG ir SBA veiklą sustabdė
Tarp didžiųjų Lietuvos medienos bendrovių paminėtos „Klaipėdos mediena“ (VMG grupė) ir „SBA furniture group“, kuriai Baltarusijoje priklauso įmonė „Mebelain“. Abi jos skelbė sustabdžiusios savo veiklą Baltarusijoje, tačiau valdžios sprendimų Delfi nekomentavo.
Vyriausybės nutarime minima VMG grupės valdoma įmonė „VMG Industry“. VMG iš viso Baltarusijoje valdo 4 įmones. Birželio pradžioje grupės vadovas teigė, kad grupė sustabdė visą savo verslą Baltarusijoje.
Kovo pradžioje apie veiklos stabdymą paskelbė ir SBA grupė. Baltarusijos Mogiliovo mieste SBA baldų gamybos įmonė „Mebelain“ veiklą pradėjo 2013 m., o jos statybas bei vėlesnę plėtrą finansavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.
Taikos metu „Mebelain“ eksportavo baldų gaminius į Europos Sąjungos šalis, taip pat Rytų rinkas. Įmonės Baltarusijoje pardavimai pernai sudarė kiek daugiau nei 48 mln. Eur arba 13 proc. viso SBA baldų sektoriaus pardavimų, kurie 2021-aisiais viršijo 360 mln. eurų, rašoma SBA pranešime žiniasklaidai.
„Modus Group“ veikla Baltarusijoje palaikoma, kol ieškoma būdų pasitraukti
Tarptautinės įmonių grupės „Modus Group“, veikiančios atsinaujinančios energetikos, mobilumo paslaugų, automobilių prekybos ir investicinių fondų valdymo srityse, įmonės sąraše minimos kelis kartus: „Modus biodujos“, „Modus Energy“, „Autoimex“, „Pavilnių saulės slėnis“.
Kovo pradžioje grupei priklausanti „Green Genius“ paskelbė apie sprendimą trauktis iš Baltarusijos rinkos. Bendrovei Baltarusijoje priklauso 8 biodujų jėgainės ir 1 saulės elektrinių parkas, iš viso šalyje dirba daugiau kaip 60 darbuotojų.
Šiuo metu Baltarusijoje atsinaujinančios energetikos versle dirba per 50 darbuotojų, o automobilių versle – daugiau kaip 100 darbuotojų. Anot „Modus group“ atstovų, veikla šioje rinkoje palaikoma, kol ieškoma būdų, kaip ją palikti, mat tiesiog sustabdyti veiklą dėl minėtų Baltarusijos sprendimų ir įsipareigojimų partneriams šiuo metu nėra galimybių, nors tai generuoja bendrovei nuostolį.
„Dėl pernai pavasarį „Modus Group“ viešai paskelbto įsipareigojimo palikti Baltarusiją mūsų pozicija nepasikeitė – jokių kompromisų dėl šio sprendimo neieškome, jis išlieka tarp pagrindinių prioritetų. Svarbu paminėti, kad iš veiklos šioje rinkoje negauname finansinės naudos, o patirtas grupės nuostolis vien už 2022 m., pirminiais duomenimis, sieks mažiausiai 4 mln. eurų.
Pasitraukimą iš Baltarusijos įgyvendinti, atsisakant čia vykdytų atsinaujinančios energetikos ir automobilių prekybos verslų, pradėjome pernai pavasarį. Prie to nuolat dirba grupės darbuotojų ir išorinių konsultantų komanda, kuri daro viską, kad procesas būtų užbaigtas kuo greičiau.
Deja, jis nevyksta taip sparčiai kaip planavome ir norėtume. Tai lemia griežti įsipareigojimai partneriams, taip pat Baltarusijos valdžios tikslingai daromos kliūtys užsienio investuotojams.
Kaimyninėje šalyje veikiantys „Modus Group“ verslai yra vykdomi su stambiais tarptautiniais partneriais, tokiais kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Su jais esame saistomi teisiniais bei finansiniais įsipareigojimais, todėl turime glaudžiai koordinuoti su pasitraukimu susijusius sprendimus.
Šį ir taip sudėtingą procesą papildomai apsunkina Baltarusijos valdžia, pernai priėmusi griežtus ribojimus stabdyti užsienio investuotojams iš „nedraugiškų šalių“ priklausančių bendrovių veiklą, parduoti ar perleisti jų akcijas.
Tokios aplinkybės apsunkina su išėjimu iš Baltarusijos rinkos susijusius žingsnius, reikalauja papildomo laiko ir pastangų. Tačiau, nepaisant kliūčių, šią rinką „Modus Group“ paliks be jokių išlygų“, – komentuoja bendrovės atstovai.
„Kauno grūdai“: su įmone nebevykdome jokių komercinių ryšių
Dar viena didelė Lietuvos bendrovė, Baltarusijoje turinti įmonės „KLM“ akcijų, – „Kauno grūdai“. Anot atstovų, šiuo metu įmonėje dirba 63 darbuotojai.
„Kauno grūdų“ atstovė Aušra Petrauskė atkreipia dėmesį, kad dvi turėtos įmonės Rusijoje („Vitomek“) ir Baltarusijoje („Belfidagro“) parduotos 2022 m. Liko tik viena Baltarusijos sąraše minima įmonė, kuri veiklą esą vykdo savarankiškai.
„Likusi neparduota įmonė „KLM“ yra patekusi į minėtą sąrašą ir įmonės pardavimas šiuo metu tapo dar sudėtingesnis. Situacija vertinama ir analizuojama, tačiau negalime jos detalizuoti, nes priklausome biržoje listinguojamai įmonei, kuri apie galimus ar būsimus pokyčius pirmiausia turi informuoti akcininkus. Tačiau pagrindinio tikslo tai nekeičia – ir toliau bus siekiama parduoti „KLM“ ir pasitraukti iš Baltarusijos.
Šiuo metu įmonė vykdo veiklą visiškai savarankiškai, su ja nebevykdome jokių komercinių ryšių, ji nebedalyvauja mūsų veiklos grandinėje, yra laikoma parduodamu objektu, o ne mūsų įmonių grupės dalimi“, – komentuoja ji.
Dundulis: nėra pirkėjų
Bendrovė „Rivona“, užsiimanti logistika, gamyba, nekilnojamojo turto nuoma, sandėliavimu, Baltarusijoje turi įmonę tokiu pačiu pavadinimu. Jos vadovas Dainius Dundulis sako, kad ji jau seniai „nurašyta“ į nuostolį.
„Turime vieną įmonę, kuri turi pastačiusi vieną parduotuvę. Patys veiklos ten nevykdome. Buvome iš viso pastatę tris parduotuves, dvi iš jų pardavėme prieš maždaug dvejus metus, o trečios nepavyko, nebent ją padovanotume. Aišku, yra variantas parduoti už labai mažą kainą, ko mes nenorime. Ar parduoti už labai mažą kainą, ar mums ją atims – nematau jokio skirtumo. Kadangi parduotuvės negalime parduoti, tai ji taip ir „kabo“ tokioje stadijoje. Nėra pirkėjų, tai jokių veiksmų mes ir nedarėme“, – komentuoja verslininkas.
Į šią rinką jis teigia žengęs prieš dešimt metų, o sprendimą trauktis priėmęs prieš ketverius metus.
„Dar nebuvo jokio blogo požiūrio, kai nusprendėme eiti lauk. Bet tu gali kaip nori išeiti, bet jei neatsiranda nieko, kas tą turtą perima, tai ir kabo“, – sako jis.
Baltarusijos sąraše minima ir Lietuvos įmonė „Ordeta“, kuriai Baltarusijoje priklauso prekybos tinklas „MartInn Food“. Jo 13 proc. akcijų priklauso ir D. Dunduliui, tačiau jis patikina, kad aktyviai bendrovės veikloje nebedalyvauja jau trejus metus. Jo žiniomis, prekybos tinklas toliau veikia ir ieško naujo valdytojo, tačiau pirkėjo, tikėtina, dar nerado.
„Turime 13 proc. akcijų, tai mes jokių sprendimų negalime priimti. Esame nurašę į nuostolį. Kai mes savo parduotuves pardavinėjome, labai norėjome, kad ir čia būtų parduotos. Bet 13 proc. nuomonė neturi jokio juridinio pagrindo“, – komentuoja D. Dundulis.
Avulis: Baltarusijoje matėme daug galimybių
Verslininko Arvydo Avulio valdoma NT bendrovė „Hanner“ taip pat atsidūrė sąraše. Verslininkas patikina, kad jau daugiau kaip dešimtmetį joje nevykdoma jokia veikla, ir minimas sąrašas jokio poveikio neturi.
„Bandau suskaičiuoti, kiek metų jau nebesame Baltarusijoje. Veiklą ten užbaigėme maždaug 2009 m. Tai daugiau kaip dešimt metų ten nesu buvęs ir jokios veiklos šiuo metu nevystome. O tą įmonę ne taip paprasta uždaryti, tai tikriausiai ją kas nors registruose pastebėjo, kad ją turime. Ji tiesiog taip ir „kabo“, – pažymi jis.
A. Avulis sako, kad Baltarusijos rinkoje matė daug galimybių, bet vėliau teko persigalvoti.
„Viena vertus, visada matome daug galimybių, mes ten matėme pakankamai daug galimybių, turėjome pakankamai patirties statant biurus ir gyvenamuosius namus. Matėme, kaip Baltarusijoje statomi namai, tai iš tikrųjų ten yra ką veikti, ir galimybių yra. Jei jie ko nors negali padaryti, mes galime geriau, tai ir buvo toks noras imti ir padaryti. Bet kai pradėjome dirbti, prasidėjo politinis persekiojimas, pradėjo neteisingai elgtis su mūsų darbuotojais, tai to noro neliko, nusprendėme pasitraukti iš tos rinkos“, – pasakoja verslininkas.
Advokatas: galimybės parduoti verslą Baltarusijoje ir Rusijoje yra ribotos
Advokatų kontoros „Cobalt“ partneris, Ginčų sprendimo departamento vadovas dr. Rimantas Simaitis sako, kad galimybės parduoti verslą Baltarusijoje ir Rusijoje yra ribotos.
„Teoriškai galima ieškoti fizinių ar juridinių asmenų, kurie galbūt būtų suinteresuoti nupirkti vakariečių verslą Baltarusijoje ir Rusijoje. Tačiau didelė tikimybė, kad tie asmenys bus sankcionuoti – susiję su šių šalių valdžia. Taip pat, net jei pavyktų rasti potencialų pirkėją, finansinis susitarimas greičiausiai sudarytų tik dešimtadalį ar penktadalį tikrosios įmonės vertės“, – pranešime žiniasklaidai teigia R. Simaitis.
Be kita ko, Baltarusijoje ir Rusijoje stipriai apsunkinta ir galimybė stabdyti veiklą. Tai rizikinga, nes šių šalių institucijos įveda vis naujus ribojimus įmonėms, kurios stabdo veiklą ar atlieka kitokius veiksmus, vertinamus kaip neatitinkančius naujų teisės aktų. Maža to, yra reali grėsmė būti apkaltintiems ir atsidurti Interpol ieškomų asmenų sąraše.
„Kontroliuojančiosios institucijos į įmones, kurios stabdo veiklą, gali atsiųsti laikinuosius verslo administratorius. Akcininkai ir vadovai tokiu būdu gali būti nušalinti nuo verslo valdymo. Tokiu atveju teorinę nuosavybę jie išlaikys, bet realiai negalės nieko daryti.
Vieno sprendimo, tinkančio skirtingoms įmonėms, šioje situacijoje nėra. Ginčai, kuriuos jau teko nagrinėti, po truputį iškristalizuoja dalykus, kurie veikia, o kurie ne. Tačiau bendrai mūsų patirtis rodo, kad kiekvienu atveju reikia ieškoti individualių labai atsakingai parinktų sprendimų“, – teigia R. Simaitis.
Be to, net nuo įmonių valdymo nušalinti verslininkai gali sulaukti pretenzijų dėl žalos atlyginimo ar kaltinimų. Pavyzdžiui, neatsiskaitymas su kreditoriais, remiantis kai kuriais Rusijos ir Baltarusijos įstatymais, laikomas nusikaltimu.
„Kitaip sakant, jei padarysi kažką ne taip, ar nedarysi to, ką, jų manymu, turėtum daryti, gali atsidurti įtariamųjų arba teisiamųjų sąrašuose, netgi Interpol ieškomų asmenų sąraše. Tai reiškia, kad verslininkas jau po išvykimo iš Rusijos ar Baltarusijos gali būti sulaikytas kad ir kurios nors valstybės, įskaitant Lietuvos, oro uoste“, – apibendrina advokatų kontoros „Cobalt“ partneris.
Kokius pasirinkimus turi verslas?
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Rimantas Daujotas sako, kad karas ankščiau ar vėliau baigsis, ir konflikto valstybės, tarp jų ir Baltarusija, turės galvoti, kaip švelninti santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Jis atkreipia dėmesį, kokius pasirinkimus tokioje situacijoje atsidūrę verslai turi.
„Istorija, susijusi su užsienio investicijomis ar jų nusavinimu karo ar konflikto metu, rodo, kad pasibaigus karui šis klausimas vienokiu ar kitokiu būdu bus sprendžiamas arba politiniu būdu, arba steigiant specialius tribunolus ar ginčų komisijas, sprendžiant dėl kompensacijų.
Todėl, Lietuvos verslams šiuo metu įstrigusiems Baltarusijoje ar Rusijoje vertėtų bent minimaliai atlikti šiuos veiksmus: pirma, susirinkti ir saugoti nuosavybės bei investicijų dokumentus, antra, tinkamai administruoti savo reikalavimus, trečia, svarstyti teikti pretenzijas dėl derybų (tinkamai fiksuoti savo reikalavimus), ketvirta, atstovauti savo interesams ir neteisminėse institucijose (turėti lobistą), nes klausimas dėl kompensacijų bus sprendžiamas ir politiniu lygiu, galiausiai svarstyti tarptautinį arbitražą ir teikti reikalavimus ten.
Žinoma, idealiausia, kad investuotojai atstovautų savo teisėms grupėje, o ne pavieniui, taip turėdami didesnį svorį tiek derybose, tiek politinėse institucijose, kuriose šis klausimas bus sprendžiamas”, – rekomenduoja advokatas.
