Anot jos, artimuoju metu yra siūloma susieti NPD su infliacija ir vidutiniu darbo užmokesčiu.

„EBPO rekomendacija yra artimiausiu metu išlaikyti dabartinę NPD sistemą, tik NPD didinti ne Vyriausybės sprendimais, bet susiejant didinimą su infliacijos arba darbo užmokesčio pokyčiais“, – praėjusią savaitę Trišalės tarybos posėdžio metu aiškino A. Miknevičienė.

Bet, pasak Finansų ministerijos atstovės, ilgesniam periodui yra rekomenduojama nustatyti fiksuotą NPD, kadangi šios funkcija yra užtikrinti visiems būtinų išlaidų padengimą, pakeičiant dalį jos funkcijų lengvatomis ar pašalpomis.

„Vidutiniu laikotarpiu siūloma jau nustatyti fiksuotą NPD ir pritaikyti mokesčio kreditą dirbantiesiems arba modifikuoti socialinę pašalpą pradėjus dirbti. Tą siūloma mokesčių kredito priemonė spręstų aukštos mokesčių naštos mažiausiai uždirbančiųjų kategorijoje problemą. Ir jeigu būtų įvesta dirbančiųjų pašalpa, kuri sumažėtų didėjant pajamoms, tada būtų galima taikyti fiksuotą, vieno dydžio NPD“, – teigė ji.

„Fiksuota NPD, jie grindžia tuo, kad tai turi būti išlaidos, kurias patiria visi, nepriklausomai nuo atlyginimo dydžio. Ir tai turi būti tų išlaidų padengimas“, – pridūrė ji.

Lietuvoje pradėjus dirbti asmeniui naujai gaunama nauda yra pakankamai menka

Taip pat A. Miknevičienė tikino, kad pagal EBPO vertinimus Lietuvoje egzistuoja maža paskata kuo greičiau iš nedarbingumo grįžti į darbo rinką. Tam tikrais atvejais, pasak Finansų ministerijos vyr. patarėjos, gaunamos pajamos padidėtų tik 9 proc., kai EBPO šalių vidurkis siekia 25 proc.

„Kai sudedi gaunamą atlyginimą ir atimi tai, ką žmogus gaudavo nedirbdamas, tai yra socialines pašalpas ir panašiai, tai mažas skirtumas. Nes pradėjus dirbti atsiranda ir socialinio draudimo mokestis ir GPM. (...) Asmuo netenka socialinių pašalpų, arba jos sumažėja priklausomai nuo pajamų. Ir šis balansas pradėjus dirbti naujai gaunama nauda yra pakankamai menkas“, – tikino ji.

„Tai šioje lentelėje atvaizduotas atvejis, du mėnesius nedirbusio žmogaus, vieno auginančio du vaikus. Taigi, jei jis pradėtų dirbti už vidutinį atlyginimą, tai tokiam asmeniu į rankas, įvertinus mokamus mokesčius ir įvertinus tai, kad neliks tam tikrų socialinių išmokų, pajamos būtų tik 9 proc. didesnės. Palyginti EBPO šalyse, vidutiniškai yra 25 proc.“, – pateikė pavyzdį ji.

Specialistė paminėjo, kad norint užtikrinti kuo greitesnį asmenų grįžimą į darbo rinką, EBPO siūlo išmokas po bedarbystės laikotarpio dirbti pradedantiems asmenims

„Siūloma taikyti mokestinį kreditą arba socialines išmokas ir jas mokėti pradedančiajam įeinant į darbo rinką. Kad ta nauda pradėjus dirbti būtų didesnė, negu matoma šiuo metu“, – sakė A. Miknevičienė.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją