Vasario mėn., palyginti su sausio mėn., kainų lygis Lietuvoje padidėjo 0,6 proc. Metinė infliacija, t. y. šių metų vasario mėn., palyginti su praėjusių metų vasario mėn., mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir sudarė 17,2 proc. (sausio mėn. – 18,5 proc., rugsėjo mėn. piko metu – 22,5 proc.).
Metinės infliacijos sumažėjimui įtakos turėjo tiek vasario mėn., palyginti su sausio mėn., atpigusios kai kurios prekės, pavyzdžiui, šilumos energija ir pieno produktai, tiek aukštesnės palyginamosios bazės efektas, kai kainas lyginame su padidėjusiomis kainomis prieš metus. Pastarasis veiksnys turėjo įtakos įvairių prekių ir paslaugų kainų metinio augimo sumažėjimui, pavyzdžiui, vasario mėn. restoranų ir kavinių paslaugų kainų augimas sumažėjo iki 15,9 proc. (sausio mėn. sudarė 16,6 proc.).
L. Mociūnaitė pastebi, kad įvairių sąnaudų nulemtas spaudimas infliacijai toliau slopsta.
„Pavyzdžiui, sausio mėn. iki 444 Eur/t sumažėjo natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos (spalio mėn. piko metu sudarė 553 Eur/t) ir iš esmės pasiekė prieš metus buvusį lygį – 441 Eur/t.
Apdirbamosios gamybos produkcijos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, kainų lygis vidaus rinkoje pastaraisiais mėnesiais reikšmingai nepakito, tačiau metinis augimas toliau mažėja (sausio mėn. sudarė 20,2 proc., gruodžio mėn. – 22,9 proc.). Mažesniu metiniu tempu kyla ir importuotų ilgalaikio bei trumpalaikio vartojimo prekių kainos, rinkose atpigo įvairūs energijos ištekliai.
Bendroji infliacija mažėja ir jos pikas jau praeityje. Tačiau grynoji infliacija, kuri neapima labiausiai kintančių – energijos ir maisto – prekių, vis dar yra aukšto lygio ir nemažėja taip sparčiai kaip bendroji infliacija. Grynoji infliacija sausio mėn. sudarė 12,3 proc. (gruodžio mėn. – 12,6 proc.), o apie jos pokyčius vasario mėn. sužinosime kovo 9 d., kai bus paskelbti išsamūs faktiniai vasario mėn. infliacijos duomenys“, – komentavo Lietuvos banko atstovė.
