„Delfi“ su M. Macijausku kalbėjosi apie II pakopos pensijų sistemą, bankų pelnų apmokestinimą, laukiamą mokesčių reformą bei energetikos kainų gyventojams kompensavimą.
– Šiuo metu viena iš didesnių aktualijų Lietuvoje yra susijusi su pensijų kaupimo sistema ir II pensijų pakopa, kai kurių net vadinama amžiaus afera.
Ar, Valstybės kontrolės nuomone, tokia sistema yra teisinga? Ar čia matytumėte pokyčių poreikį?
– Manau, nereikėtų išskirti II ar III pakopos. Reikėtų susitarti, kokio dydžio pensijos turėtų būti žmonėms išėjus į pensiją ir nuo to viskas priklausys.
Jeigu mes norime anksčiau buvusių pajamų, einamoji „Sodros“ pensija šiuo metu tokio dalyko negali užtikrinti ir turime galvoti arba apie tam tikrų socialinio draudimo mokesčių pakėlimą, arba apie alternatyvius dalykus, kaip II ar III pakopos.
Žiūrint, kas laukia Lietuvos ateityje, pensinio amžiaus žmonių daugės, mažės dirbančiųjų. Tai reiškia, kad vienas dirbantysis turės išlaikyti vieną pensinio amžiaus žmogų. Tokiu atveju tas pensijos dydis, mokamas iš „Sodros“, keisis ir, tikėtina, į mažąją pusę.
Nesakome, kad reikia atsisakyti II ar III pakopos, bet reikia galvoti, kaip įtikinti žmones, jiems parodyti II pakopos pridėtinę vertę.
Matome problemą, kad paskutiniu metu buvo įvairiausių pokyčių ir ta II pakopos sistema buvo keičiama. Politinėms valdžioms reikia stabilumo ir sutarimo, kad sistema nebus kaitaliojama pasikeitus Vyriausybei, nes nebeaišku nei kas kaupia, nei kokia apimtimi.
Dažnas keitaliojimas sumažina pasitikėjimą pačia pensijų sistema, II pakopa. <...>
Jeigu visi žmonės būtų finansiškai raštingi, nebūtų problemos, kad kiekvienas gavęs atlyginimą galėtų atsidėti pinigų sumą ir pats kaupti pensijai, bet suprantame, kad taip nebus. Daugelis yra linkę išleisti pinigus, o ne taupyti senatvei. Tai, matyt, privalomumo (kaupti II pakopoje-red.), reikėtų. <...>
Jokios aferos nematome, ilguoju laikotarpiu vis tiek kažką reikės daryti.
– Dar viena visai neseniai skambėjusi aktualija – papildomas bankų pelno apmokestinimas. Kaip vertinate galimybę apmokestinti bankus? Ar sutinkate, kad reikia imtis tokių veiksmų?
– Reikėtų galvoti apie visą mokesčių reformą. Reikia nesiimti spręsti apie pavienius verslo sektorius tam tikrais mokestiniais sprendimais.
Jau eilę metų mes sakome, kad dalis valstybės biudžeto lėšų yra nepadengtos atviromis lėšomis. Taip augant ekonomikai mes tą sumą, išaugusią dėl papildomų išlaidų, susijusių su pedagogų, gydytojų darbo užmokesčio augimu, vis pridėdavome, bet papildomų mokestinių dalykų taip ir nesuradome galimybės atrasti.
Iki šiol viskas buvo dengta viršplaninėmis pajamomis, kurios susidarydavo dėl aukštesnio ekonomikos augimo, bet žiūrintį ilgalaikę perspektyvą reiktų galvoti ne tik kokį sektorių apmokestinti, bet ir galvoti, kaip pasikeitus situacijai mokestis atrodys. Dabar kalbame apie bankus, bet kodėl nekalbame apie kitus sektorius. Nesinorėtų išskirti atskiro vieno verslo sektoriaus.
Turime seniai neišspręstą klausimą dėl tam tikrų lengvatų, kurios yra taikomos atskiruose sektoriuose. Kiti klausimai – kaip NT mokestis, aplinkosaugos, visi jie turėtų ateiti į vieną paketą ir tada būtų galima konkrečiai diskutuoti ir kalbėti iš kokių mokesčių kiek pajamų planuojama surinkti ir kaip tai atsilieps valstybės biudžetui.
– Visi dabar ir laukia pavasario mokesčių reformos, tačiau gyventojai ir taip susiduria su mažesne perkamąja galia, didėjusiomis bankų palūkanomis, ar tai geras laikas tokiems pokyčiams?
– Matyt, kalbant apie tam tikrus naujus mokesčius, arba tam tikrų mokesčių didinimą, pakeitimą, tinkamo laiko nėra ir niekada nebus.
Bet bent jau pasiruošti tam tikrus kertinius dalykus ir juos po truputį įvedinėti, reikėtų. Žinoma, tai turi būti daroma apgalvotai, pasvertai.
Labai svarbu nepamiršti ką Vyriausybė yra pasižadėjusi su mokesčių reforma, ką mums sako įvairūs taptautiniai ekspertai, ką minėjome ir mes, Lietuvos bankas.
Pastaraisiais metais didinome valstybės biudžeto lėšas, tačiau papildomų pajamų šaltinių taip ir nesugebėjome atrasti, kas reiškia, kad mums reikėtų galvoti apie mokestinės bazės išplėtimą ir peržiūrėjimą.
Labai tikimės, kad Vyriausybė atneš tvarius pasiūlymus didesniam pajamų surinkimui. <...> Nemokamų pietų nebūna, jei valstybė kompensuoja tam tikras išlaidas, kaip elektrą, ar verslų veiklą, tie pinigai, jei nėra surenkami iš mokesčių mokėtojų, juos skolinamės, o pasiskolinus juos reikia grąžinti.
Jeigu išleidi daugiau, turi galvoti ir kaip daugiau jų surinkti, nes kitu atveju valstybės skolos naštą perkeliame ant mūsų ateities kartų.
– Kokių, Jūsų supratimu, mokesčių pakeitimų reikėtų greičiausiai?
– Vienas iš mūsų 2017 m. atliktų auditų buvo susijęs su suteiktomis lengvatomis, o mokestinės lengvatos yra tam tikra į valstybės biudžetą nesumokėta mokesčių dalis.
Kai kuriais atvejais, norint paskatinti vienas ar kitas ūkio sritis, verslus, mokestines lengvatas galima turėti, bet reikia turėti aiškų tikslą. O nematydami aiškių tikslų ir nevertinant, kad tikslas buvo pasiektas, mokestinės lengvatos išeina nepagrįstos ir nepakankamai valdomos.
Viso paketo, kuris susijęs su mokesčių lengvatomis, peržiūrėjimas, būtų vienas iš prioritetų.
– Vyriausybės patikslintame šių metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad viešųjų finansų deficitas turėtų išlikti ties 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Ar matote indikacijų, kad ši riba metų gale gali būti peržengta?
– Sunku būtų prognozuoti, kas nutiks iki metų pabaigos, nes neapsibrėžtumo yra daug, tačiau yra viena teigiama tendencija dėl energetikos kainų pokyčio ir mažėjimo, kas buvo pakankamai reikšminga suma, numatyta kompensuoti išaugusias energetikos kainas tiek verslui, tiek gyventojams.
Jeigu blogasis scenarijus neišsipildys ir energetikos kainos nebeaugs, liks tokiame lygyje, kaip dabar, tikėtina, biudžeto deficitas nedidės ir bus net mažesnis nei 4,9 proc.
– Valstybė visą pirmą šių metų pusmetį gyventojams kompensuos elektros kainas, bet elektra atpigo, o vartotojai sutarčių nekeičia, nes skirtumą dengia valstybė. Ar nematote čia valstybės lėšų švaistymo?
– Apie tai mes kalbėjome pačioje pradžioje, kai tik buvo kalbama apie kainų kompensavimą, kad tai sumažins vartotojų norą ieškoti alternatyvių, pigesnių energijos šaltinių. Kai valstybė kompensuoja dalį tavo patiriamų išlaidų, natūralu, kad tu nesistengi ieškoti alternatyvų.
Tai, matyt, ir atsitiko. Kaip dabar priversti žmones kažką daryti? Sunku pasakyti, Vyriausybė turi galvoti, kaip išeiti iš tos situacijos.
Gerai, kad kompensavimas numatytas tik pirmą pusmetį.
