ES finansų institucijos skelbė blokavusios 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko aktyvų, tačiau duomenys rodo, kad surasta ir užblokuota gerokai mažesnė suma – 33,8 mlrd. eurų. Pinigai nesurasti, nes Rusija juos išslapstė, nors jau atsiranda raginimų iš politikų, kad šiuos pinigus reikėtų skirti Ukrainos atstatymui.
Teisingumo ministrė E. Dobrowolska sako, kad skaičiavimo metodai, kiek ir kokios Rusijos lėšos įšaldytos, tarp Europos šalių gali skirtis, todėl ir atsiranda tokie skirtumai.
„Jei kalbėtume apie bet kokio turto įšaldymą, ypač Rusijos kaip valstybės, apie jos įšaldytus pinigus, nes kartais yra individų, kurie yra sankcionuoti, ir turi sąskaitose pinigų, svarbu atskirti, ar tai yra įšaldyti pinigai, kaip tos sankcionuotos valstybės, įmonės ar asmens, ar tai yra tik transakcijos. Kitaip sakant, ne pinigai, o pats pavedimas. Todėl tie skaičiavimai irgi labai skiriasi.
Visai neseniai kalbėjome su Europos komisaru teisingumo reikalais Didier Reyndersu, kad tai yra vienas iš iššūkių, kaip kas skaičiuoja. Tada mes kalbame, ar tikrai tos valstybės ir bankai įšaldė pinigus, ar iš esmės tik sulaikė pavedimus, ir tų pinigų nėra“, – laidoje „Delfi Interviu“ kalbėjo teisingumo ministrė.
Anot jos, įšaldytas Rusijos turtas gali būti panaudotas ne tik valstybės atstatymui, bet ir jos gyventojui patirtai žalai.
„Dėl pačio tikslo, kad pinigus galėtume panaudoti Ukrainai, kalbėtume ne tik apie jos atstatymą. Yra kita dalis – fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie patyrė žalą. Dalis žmonių pabėgo nuo karo Ukrainoje, jie nebeturi pinigų, pajamų ir turto, tai irgi kalbama apie žalos atlyginimą.
Ką kalbame tiek su Ukraina, tiek su Europos Sąjunga, keliama iniciatyva, kuriai dauguma valstybių pritaria. Visų pirma pačio registro steigimas, kad žinotume, kokia yra žala, nes dabar yra preliminarūs skaičiavimai. Niekas nėra centralizuotai surinkęs informacijos, kiek padaryta žalos ne tik pačiai Ukrainai, kaip valstybei ir viešajam turtui, bet ir juridiniams bei fiziniams asmenims. Toks mechanizmas būtinas, nes žmonės, grįžę į savo valstybę, netekę savo turto, turės pretenzijų Rusijai. Tai pirmas dalykas – suregistruoti.
Kitas – rasti teisinius mechanizmus, kad galėtume kalbėti ne tik apie įšaldytą turto panaudojimą, taip pat susieti su neišvengiama atsakomybe“, – pažymi E. Dobrowolska.
Remiantis „Delfi“ gauta informacija, ES finansų institucijos užblokavo, bet, priešingai nei tikino atitinkami Europos diplomatai, lig šiol nesugebėjo rasti Rusijos Federacijos centrinio banko aktyvų, kuriuos sudaro 300 mlrd. eurų. ES diplomatai ir Baltijos šalių lyderiai šias lėšas norėtų skirti Ukrainos atstatymo darbams, tačiau tarptautiniai įstatymai neleidžia to padaryti.
Kaip „Delfi“ informavo šaltiniai Briuselyje ir Kyjive, ES šalyse rastų Rusijos centrinio banko rezervų apimtis yra gerokai mažesnė nei 300 mlrd. eurų, nors būtent ši suma buvo paskelbta netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pernai vasario 24 d.
Pernai lapkritį „POLITICO Pro“ paviešino vidinį Europos Komisijos dokumentą, kuriame nurodoma, kad iki lapkričio pradžios ES šalys užblokavo tik 33,8 mlrd. eurų iš visų Rusijos centrinio banko aktyvų. ES Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos sekretorė Aikaterini Apostola, reaguodama į „Delfi“ užklausą, atsisakė komentuoti minėto dokumento autentiškumą ir nurodė, kad užblokuoti rezervai sudaro 20 mlrd. eurų.
