Pasak jo, institucijos dažniausiai sugeba užtikrinti, kad apriboti kroviniai iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiuoti negalėtų. Bet, jo teigimu, krovinių tikrinimo procedūros ateityje bus griežtinamos.
„Noriu pasakyti, kad sistema veikia. Jeigu kažkas pralindo vieną kartą, netgi jeigu pralindo ir antrą kartą, tai trečią kartą nepralįs. Ir labai nenorėčiau, kad mes keltume Lietuvoje, ypač iš politikų, tokią nuomonę, kad gali kas nori ir kur nori važiuoti. Ne, negali! Kiekvieną dieną dirba daug institucijų ir daug žmonių. Ir jeigu vieną kartą kažkas pralindo, tai nebūtinai pralįs antrą kartą“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams aiškino M. Skuodis.
„Schemos užkardomos kiekvieną dieną“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat tvirtino, kad per 2022 metus, lyginant su laikotarpiu prieš sankcijas, baltarusiškų krovinių srautas smarkiai sulėtėjo ir siekė tik 4 mln. tonų.
„Jeigu mes žiūrėtume į situaciją prieš karą, tai vien tik iš Baltarusijos pas mus keliavo 17 milijonų tonų krovinių. Praėjusiais metais pravažiavo 4 mln. tonų. Tie 4 mln. tonų, tai įskaitant ir „Belaruskalij“ trąšas, kurios važiavo dar iki karo. Ir mes turime skaičiuoti, kad sankcijos įsigaliojo ne iš karto. Tai vien tik baltarusiškas srautas krovinių, kuris šiandien keliauja per Lietuvą, yra labai mažas lyginant su tuo, kas buvo prieš tai“, – tikino ministras.
Visgi, anot jo, neįmanoma sustabdyti visų bandymų įvežti draudžiamas prekes į Lietuvą.
„Ir tų kelių atvejų, kurie vis dar pralenda, atžvilgiu. Tai tikrai neįmanoma užtikrinti, kad kažkas, kažkur nepralįs. Esmė yra sustabdyti ir prisilietusius nubausti“, – pridūrė jis.
Galiausiai M. Skuodis teigė, kad šiuo metu krovinių tikrinimo procedūros yra griežtinamos ir ateityje bus siekiama, jog kroviniai būtų įleidžiami tik visiškai užtikrinus, kad tai nesankcionuotos prekės.
„Tai galbūt bus nepalanku Lietuvos ir užsienio verslui. Bet aš noriu, kad mes iš pradžių nevežtume krovinių. Ir tik jeigu kažkas įrodo, visais būdais, 100 proc., kad prekių kilmė yra teisinga ir visa kita tinkama. Tik tada krovinys važiuotų. Tai reiškia, kad tos procedūros griežtės. Jos jau griežtėja ir per tolimesnį griežtinimą dalyvausime šiame ekonominiame kare“, – sakė jis.
ELTA primena, kad žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Teigiama, kad sankcijos yra taikomos būtent įmonėms, o ne jų produktams, o mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.
