Rašte prokurorams minima ir lietuviška įmonė
„Delfi‟ pavyko susipažinti su Susisiekimo ministerijos kreipimusi prokurorams dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Remiantis ministerijos raštu, į Lietuvą pernai lapkritį, gruodį ir šiemet vasarį įvežta azoto trąšų karbamido. Kiekis nenurodomas.
Rašte pažymima, kad „Grodno Azot‟ yra vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje ir bendrovei nėra suteikta išimtis produkcijai gabenti per Lietuvos teritoriją.
„Taigi, yra rizika, kad jeigu dokumentai galimai klastojami, taip siekiant apeiti tarptautines sankcijas, Lietuvos Respublikos interesams gali būti padaryta didelė žala‟, – rašoma rašte prokurorams.
Ministerija prašo Generalinės prokuratūros įvertinti, ar įvežant minėtą karbamidą galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, tai yra, tarptautinių sankcijų pažeidimą bei dokumentų klastojimą, ir esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Susisiekimo ministerijos nuomone, yra pagrindo manyti, kad šiame rašte nurodyti karbamido kroviniai 2022 m. lapkričio, 2022 m. gruodžio ir 2023 m. vasario mėn., atvirajai akcinei bendrovei „Grodno Azot‟ siekiant išvengti taikomų sankcijų bei galimai suklastojant dokumentus, buvo įvežti prisidengiant Minske, Baltarusijos Respublikoje, individualiame name įregistruota įmone „Technospectreiding‟ (krovinio siuntėjas), minėtus krovinius į Lietuvos Respubliką importuojant UAB „Rogera‟, – teigiama rašte.
„Delfi‟ kol kas nepavyko susisiekti su Kaune įregistruota bendrove „Rogera“.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Europos Sąjunga 2021 metų gruodžio 2 dieną pritaikė sankcijas bendrovei „Grodno Azot‟, kaip ir kai kuriems kitiems Baltarusijos subjektams dėl politinės padėties toje šalyje.
Susisiekimo ministerija „Delfi‟ patvirtino, kad praeitą savaitę raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar įvežant Baltarusijoje pagamintas trąšas į Lietuvos teritoriją galėjo būti padaryta nusikalstamų veikų dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo bei dokumentų klastojimo. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą.
Anot ministerijos, išvengti tokių situacijų, kai apeinamos sankcijos, padėtų ir išimčių bei teisinių spragų eliminavimas Europos Sąjungos lygiu. Šiuo metu įmonei „Grodno Azot“ yra taikomos ES sankcijos, tačiau pačiam karbamidui, kurį gamina ši įmonė, – ne, o tai esą sukuria galimybių įvairiems veikėjams apeiti sankcijas.
Į klausimą, ar nusikalstamose veiklose dalyvauja ir Lietuvos fizinių arba juridinių asmenų, ministerija atsakė, jog „Numanoma, kad Baltarusijos režimo kuriamose sankcijų apėjimo schemose dalyvauja ir užsienio įmonės, ir, deja, Lietuvos įmonės‟.
Šiuo metu prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo sankcijų pažeidimo.
„Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Vilniaus teritorinės muitinės informaciją pagal Baudžiamojo kodekso 123-1 straipsnio 1 dalį dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas šių metų vasario 14 dieną. Šiuo metu tyrime yra atliekami procesiniai veiksniai, renkama ir vertinama pirminė informacija. Šioje tyrimo stadijoje dar negalima atsakyti, kiek laiko truks tyrimas‟, – „Delfi‟ komentuoja Generalinės prokuratūros vyresnioji komunikacijos specialistė Tautvilė Merkevičiūtė.
Ji teigė, kad Kauno apygardos prokuratūra šiuo metu vadovauja iš viso vienam ikiteisminiam tyrimui, vykstančiam pagal Baudžiamojo kodekso minėtą straipsnį.
„Tyrime atliekami procesiniai veiksniai, nustatinėjamos visos aplinkybės, tyrime kol kas nėra oficialiai pareikštų įtarimų. Daugiau ikiteisminio tyrimo detalių, siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei, atskleisti negalime, tačiau priėmę svarbius procesinius sprendimus informuosime visuomenę‟, – teigiama komentare.
Ekspertas įtaria, kad gabenama tranzito tikslais
Lietuvos trąšų gamintojų asociacijos prezidentas Arminas Kildišis sako, kad informacijos šiuo momentu yra mažai, tačiau akivaizdu, jog jeigu vyksta sankcijų apėjimas, tai nėra gerai nei Europos Sąjungai, nei atskirai Lietuvai.
„Mano supratimu, čia važiuoja tranzitu pro Lietuvą. Gal daugiau mūsų tarptautinį įvaizdį gadina, negu Lietuvos ūkininkams blogai ar gamintojams.
Nesvarbu, kur atgabenama, bet kada tu padarai importą bet kurioje iš Europos Sąjungos šalių, importuotojas gali prisiimti gamintojo teises ir parašyti „aš, įmonė X, esu gamintojas‟, ir tada Prancūzijoje ar Vokietijoje atsistoja, – kažkoks gamintojas iš Lietuvos atvežė karbamidą ar dar kažkokią prekę. Ir tokiu būdu ten, tarkime, Prancūzijoje, klausimų jau nekyla‟, – galimą schemą nurodo A. Kildišis.
Anot jo, sankcijų sulaukęs „Grodno Azot‟ niekada neturėjo didelės rinkos dalies Lietuvoje.
„Jiems nieko nereiškia tas kiekis, kuris bus sunaudotas Lietuvoje. Pavyzdžiui, jeigu gamina 1 mln. tonų, tai Lietuva gali „suvalgyti‟ 10 tūkst. – tai vis tiek nesprendžia jo egzistencinių klausimų. O eksportas [bendrai į ES – red.] sprendžia‟, – kalbėjo A. Kildišis.
A. Kildišio teigimu, karbamidas Lietuvoje iš esmės nenaudojamas.
„Kalbame apie kažkokius kelis tūkstančius tonų, iš Lietuvos 300 tūkst. tonų [sunaudojamų visų azotinių trąšų – red.] bus gal 1–2 tūkst. to karbamido. Kokios nors įtakos nedaro.
Ieškoma kelių, kaip padaryti tranzitą. Įsivaizduoju, kad paleido kažkiek schemų, 10 ar 20 ir vieną čia sugavo, o kitų gal net nepamatė. Gal per Lietuvą viena ėjo, o per Latviją – penkios‟, – komentavo jis.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas mano, jog vertinant ne ekonominiu, o reputaciniu požiūriu, geriau, kad tokių incidentų nebūtų.
„Tarsi Baltarusija yra nuošalyje, bet mes visi suprantame, kad Baltarusija priklausoma nuo Rusijos ir net jeigu nenorėtų remti karo, vis tiek ji remia karą. Manau, reiktų vengti tų dalykų, dėl kurių valstybė jau yra apsisprendusi – tai yra, prekybos su tomis šalimis‟, – sakė S. Besagirskas.
Kita vertus, jis nepalieka daug vilčių, kad sankcijos bus tiksliai reglamentuotos.
„Susikūrė labai daug verslų, kurių pagrindinė veikla yra sankcijų apėjimas. Šiandien matome, kad tikrai kreipėsi daug tarpininkų, gudruolių – nežinau, kaip pavadinti įmones, – kurie gali atvežti, išvežti prekes, pakeisti kilmės dokumentus, nes suprantame, kad tas Rytų regionas yra gana korumpuotas.
Susitvarkyti dokumentus Azerbaidžane, Armėnijoje, Gruzijoje (Sakartvele), Moldovoje ir taip toliau, šiandien nesudėtinga, jau nekalbu, kad prekyba per kitas šalis, per Turkiją vyksta labai stipriai. Ir apeinant su labai nedideliu pabrangimu galima prekių atsivežti bei išsivežti“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, nors trąšų atveju gali būti nurodomas prekės kodas, bet visų kodų nurodyti neįmanoma, nes galbūt kažkiek pasikeis mišinys.
„Terpės sukčiauti yra tiek daug, jog nežinau, ar kam nors užtektų fantazijos, net ir dirbtiniam intelektui, kad galėtų sugalvoti visus įmanomus variantus, jog rusiškas ar baltarusiškas krovinys nepatektų į Europos Sąjungą.
Taigi čia turėtų būti daug apeliuojama ir į žmonių sąžiningumą, ir į supratimą, kas yra karas ir kokios pasekmės Ukrainai bei kokios galimos pasekmės mums“, – sako S. Besagirskas.
Daugiausia krovinių keliauja vilkikais, didesni kiekiai – traukiniais
Žurnalistikos centras „Siena“, bendradarbiaudamas su „Belarusian Investigative Center“ tyrė baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą.
„Tiek vilkikais, tiek traukiniais per Lietuvą rieda trąšos, siejamos su valstybiniu Baltarusijos fabriku „Grodno Azot“, kuriam Europos Sąjungos sankcijos taikomos dar nuo 2021 metų pabaigos“, – pirmadienį pranešė „Siena‟.
Pasak šio šaltinio, trąšos geležinkelio sąstatais pasiekia Klaipėdos krovos bendrovę Birių krovinių terminalas (BKT), tačiau pastaroji neveikianti kaip užsakovas. Savo ruožtu BKT administracija neneigia, kad portalo „Atvira Klaipėda“ užfiksuotuose vagonuose buvo baltarusiškas karbamidas. Tačiau bendrovė atsisakė detaliau papasakoti apie šią siuntą, motyvuodama tuo, jog „informacija dėl perkraunamų krovinių yra komercinė paslaptis“.
Muitinės departamentas „Delfi‟ komentuoja, kad bendrovės „Grodno Azot“ trąšų gabenimas Lietuvoje buvo sustabdytas, tačiau dėl vykstančio tyrimo muitinės pareigūnų vykdomų veiksmų šiuo metu tarnyba negali komentuoti išsamiau.
„Gabenamos prekės (karbamidas), kaip buvo nurodyta dokumentuose, nėra įtrauktos į sankcionuojamų prekių sąrašus, todėl krovinys, atlikus dokumentų patikrą, buvo įleistas į Lietuvos teritoriją. Daugiau komentarų vykstant ikiteisminiam tyrimui pateikti negalime‟, – teigia muitinė, komentuodama klausimą, kodėl vilkikai buvo iš pradžių įleisti, o po aktyvistų veiksmų – jau sustabdyti.
Anot departamento, pareigūnai imasi visų būtinų priemonių, kad būtų patvirtinta, jog krovinys atitinka pateiktus dokumentus, bei patvirtinta kilmės šalis. Tam gali būti atliekama krovinio fizinė patikra, tikrinimas rentgeno kontrolės sistema, laboratorinis prekės mėginio ištyrimas.
„Didžioji dalis krovinių gabenami kelių transportu – vilkikais. Priklausomai nuo identifikuojamos rizikos tokių krovinių tikrinimas atliekamas pasitelkus rentgeno kontrolės sistemas, detaliai tikrinant krovinį imami prekių pavyzdžiai laboratoriniams tyrimams.
Esant įtarimų dėl prekių importuotojo (gavėjo), eksportuotojo (siuntėjo) ar kt. (įtariant bandymus apeiti sankcijas) gali būti siunčiamos užklausos į kitų ES ir trečiųjų šalių atitinkamas institucijas. Tai reikalauja papildomų žmogiškųjų resursų ir laiko‟, – rašoma komentare.
Pasak muitinės, geležinkelių transportu gabenama rečiau, tačiau kur kas didesni krovinių kiekiai.
„Atsakomybę dėl į/iš ar per Lietuvos teritoriją vykstančius krovinius prisiima ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ užtikrindama, kad vežėjo paslaugos nebūtų teikiamos sankcionuotiems asmenims ar dėl draudžiamų prekių vežimo. Vis dėlto dalis krovinių, pateikus suklastotus dokumentus, atvyksta į Lietuvos geležinkelio muitinės postus.
Visi be išimties geležinkelių transportu gabenami kroviniai tikrinami naudojant rentgeno kontrolės sistemą (RKS), išsamiai analizuojama ir vertinama pateikta dokumentacija‟, – sakoma komentare.
„Vien per praėjusių metų 9 mėn. nuo ES ribojančių priemonių įsigaliojimo pradžios (2022 m. kovo mėn. 1 d.) Lietuvos muitinė neleido įforminti importo, eksporto ir tranzito procedūrų 27 tūkstančius kartų‟, – komentuoja muitinė.
Už krovinių patikrą – muitinės atsakomybė
Susisiekimo ministras Marius Skuodis dar pirmadienį komentavo, kad už Lietuvos išorės sienos kontrolę atsakingas Muitinės departamentas.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) „Delfi‟ komentuoja, kad pasieniečiai tikrina tik asmenų ir transporto priemonių dokumentus, pavyzdžiui, techninį pasą.
„Už krovinių patikrą pasienio kontrolės punkte atsakinga muitinės institucija. Mes faktiškai patikriname vairuotojo dokumentus, transporto priemonės dokumentus – ne krovinio, tai tuo atveju viskas buvo gerai ir mes su kroviniu neturime jokių reikalų. Tam yra muitinė. Krovinio dokumentai, kilmė, sankcijų atitikimas yra išskirtinai ir vien tik muitinės kompetencija‟, – sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Tiesa, kalbant apie sankcijų sulaukusių fizinių asmenų kontrolę jau įsitraukia ne tik pasieniečiai, tačiau ir šiuo atveju krovinius tikrinanti muitinė.
Atskiroje spaudos konferencijoje antradienį Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas pripažino, kad sunku iškart užkardyti visus galimus bandymus apeiti Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas, pranešė ELTA.
„Nuolat matome tą procesą. Įsigaliojus vienoms ar kitoms sankcijoms, bandoma apeiti su vienomis prekėmis, po to pereinama į kitą prekių grupę. Rudens sezono metu matėme bandymų įvežti granules, su tuo buvo susitvarkyta. Dabar, artėjant pavasario sezonui, akivaizdu, kad trąšos visgi yra tas taikinys, apsimoka vežti. Su tuo dirbame, nuolat atnaujiname rizikos valdymo mechanizmus ir tokius atvejus užkardome‟, – teigė D. Žvironas.
Muitinės vadovas dar pastebėjo, kad daug paprasčiau, kai vienos ar kitos prekės yra tiesiogiai įvardintos, žinomi jų kodai.
„Sudėtingesnis atvejis yra tada, kada sankcijos taikomos ne konkrečiai prekei, o ūkio subjektui, tai yra gamintojui ar šiaip verslo subjektui“, – sakė D. Žvironas.
Gali tekti kovoti teisme
Lietuvos trąšų gamintojų asociacijos prezidentas A. Kildišis taip pat įspėja, kad situacija kartais gali būti sudėtingesnė, nei atrodo.
„Dėl to muitinė ir praleido tas mašinas: formaliai, pagal dokumentus, ta įmonė neveža, neeksportuoja. Krovė toje įmonėje ar ne – bet ne ji eksportuoja. Kyla didelis triukšmas, bet finalas – dažnai paduos į teismą ir dar eis sumokėti.
Pavyzdžiui, Lietuva sulaikė tą krovinį. Dabar ta įmonė paduos į teismą – kokiu pagrindu sulaikė.
Ar vežėme iš Grodno [„Grodno Azot‟ – red.]? Ne? Tada koks klausimas? Sakys, bet mes įtariame, kad prekė ta. Na, ir kas, kad įtariate?
Kas įrodys kokiame teisme? Jie atneš dokumentus, baltarusiškai nupieštus, kad jie gamino, – ir viskas‟, – sako A. Kildišis.
Anot jo, į teismus gali kreiptis ir Lietuvoje įregistruotos įmonės.
„Kad ir Lietuvos. Sakys, turėjome trijų milijonų kontraktą ir dabar negalime vykdyti‟, – galimus scenarijus pristatė pašnekovas.
„Jie formaliai nieko nepažeidžia. Tai reiškia, pati sankcija netinkamai įforminta. Ji turėjo būti prekei, ir tada nebūtų jokių klausimų. Dabar padaryta įmonei‟, – sako A. Kildišis, kartu spėliodamas, kodėl vienur sankcijos taikomos prekėms, kitur – įmonėms.
Viena iš BKT, į kur keliavo sustabdytas krovinys, akcininkių yra „Hasenberg‟. Jau cituotame „Delfi‟ matytame rašte Susisiekimo ministerija nurodo esanti įgaliota atstovauti Lietuvai sprendžiant visus galimus ginčus pagal Šveicarijos bendrovės „Hasenberg‟ pareikštas pretenzijas „dėl, pareiškėjo teigimu, galimai pažeistos Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos 1992 m. gruodžio 23 d. sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos‟.
Ministerija nepatikslino „Hasenberg‟ pavadinimo figūravimo minėtame rašte, ar yra prasidėjęs koks ginčas.
BKT ketvirtadienį atsiuntė „Delfi“ komentarą, kuriame teigia, kad pasienyje sulaikyti vilkikai su karbamido trąšomis nesusiję su bendrovės veikla, o apie jokias akcininkės „Hasenberg“ pretenzijas bendrovei nėra žinoma.
BKT neigia sąsajas su „Grodno Azot“ ar dalyvavimą galimose schemose
„Atsakingai pareiškiame, jog BKT neturi jokių sąsajų nei su UAB „Rogera“, nei su OAO „Grodno Azot“, – rašoma Birių krovinių terminalo komentare.
Pasak jo, BKT terminalas karbamido krovos procese yra susijęs tik su dviem šalimis: su tiesioginiu paslaugų užsakovu – Lietuvos įmone „Uosto vartai“ ir su Lietuvos muitine. BKT net nėra krovinio gavėjas.
Krovinių iš trečiųjų šalių gabenimo ir perkrovimo tvarka, pasak bendrovės, yra tokia:
– užsakovas savarankiškai užsakė krovinių gabenimą geležinkeliu Lietuvoje pasitelkęs „LTG Cargo“;
– pats užsakovas priėmė krovinį paskirties geležinkelio stotyje „Draugystė“;
– krovinys, kirtęs Lietuvos sieną, buvo patikrintas Lietuvos muitinės, leista jį transportuoti į šalies teritorija, „LTG Cargo“ priėmė jį vežti ir atvežė į „Draugystės“ geležinkelio stotį, ten krovinys dar kartą patikrintas muitinės pareigūnų, kurie davė leidimą pristatyti krovinį į BKT teritoriją, krovinys į BKT buvo perimtas geležinkelio stoties „Draugystė“ muitinei prižiūrint;
– prieš pradedant vagonų su kroviniu iškrovimą BKT teritorijoje krovinys dar kartą buvo patikrintas muitinės pareigūnų ir išduotas oficialus leidimas iškrauti vagonus, iškrovimas buvo vykdomas dalyvaujant muitinės atstovui.
Krovinys iškrautas į muitinės prižiūrimą sandėlį ir bus pakrautas gavėjui tik su muitinės leidimu.
„Kaip galima matyti iš pačios procedūros, BKT, kaip ir „LTG Cargo“, atlieka išskirtinai transportavimo, vagonų iškrovimo ir sandėliavimo funkcijas, visi procedūriniai su kroviniu susiję klausimai yra užsakovo ir muitinės kompetencija.
Mes turime tokius pačius dokumentus, susijusius su prekės gamintoju, krovinio siuntėju bei gavėju, kokie buvo pateikti LR muitinei ir AB „LTG Cargo“. BKT savo veikloje laikosi LR teisės aktų bei ES sankcijų reglamentų ir, atsakingai pareiškiame, jog jokiose schemose nedalyvauja“, – teigia bendrovė.
„Azoto trąšoms netaikomos jokios sektorinės sankcijos, todėl nėra jokių apribojimų joms transportuoti, apdoroti ir importuoti į ES. Baltarusiškas karbamidas ir amonio sulfatas jau seniai pastebimas Baltijos šalių, Lenkijos rinkose, todėl keista, kad tik dabar ir su tokiu triukšmu į tai bandoma atkreipti dėmesį“, – komentuoja BKT.
„Būtent tokį reglamentą priėmė Europos Sąjungos šalių vadovai, atsižvelgdami į tai, kad 2022 m. iškilo reali grėsmė dėl pasaulio aprūpinimo maistu, įskaitant grėsmę, susijusią su nepagrįstu trąšų kainų padidėjimu ir jų trūkumu“, – priduria bendrovė.
Viešumas padėtų, bet jį sunku įgyvendinti
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S. Besagirskas teigia, kad užkirsti kelią sankcijoms apeiti galėtų viešumas, tačiau praktiškai tai įgyvendinti labai sunku.
Anot jo, verslas labai dažnai renkasi tarp to, ar pigiai pirkti, tarkime, rusišką prekę (nors dokumentai fiktyviai gali rodyti kitą kilmę), ar mokėti kur kas brangiau už vakarietišką produkciją.
„Verslas gali visada apsimesti, kad „nupirkau iš Turkijos, o pradinę prekės kilmę iš kur aš galiu žinoti?‟ Visada tu gali apsimesti, kad nežinai. Ir netgi tokį verslą paviešinus, galima sulaukti iš to verslo sankcijos – jis tiesiog paduos į teismą žiniasklaidos priemonę ir sakys, jog „štai, jie sako, kad su rusais prekiauju, bet dokumentai tai turkiški‟, ir nieko nepadarysi‟, – sako S. Besagirskas.
Jis svarsto, kad galėtų būti tam tikras „nuasmenintas viešumas‟.
„Pavyzdžiui, žinome, kad prekė X į Lietuvos rinką keliauja iš Baltarusijos, bet kilmės dokumentai yra tokie. Ir kur yra didesnis tų prekių mastas – [reiktų] tiesiog viešinti, kad žmonės žinotų.
Bet net nežinau, kaip tai padaryti, nes dažnai keliauja iš tų šalių ne galutinis produktas, o kaip trąšos, žaliavos, tarpinis produktas, kur parduotuvės lentynoje, interneto parduotuvėje jie atrodo visai kitaip. Ir kad ten yra 10–20 proc. rusiškos sudedamosios medžiagos – pirkdamas net negaliu įtarti, nežinau to dalyko‟, – pripažįsta verslo atstovas.
S. Besagirskas apgailestavo, kad karas tampa politinių kovų argumentu, o bendro grėsmės įvertinimo ir pasmerkimo visuomenėje stokojame.
Manau, kad nepriklausomai nuo to, ką palaikai, – žaliuosius, konservatorius ar ką tik nori, – turi būti bendra idėja, kuri sklandytų ore, kad agresorių reikia sustabdyti‟, – sakė jis.
Dėl „Grodno Azot‟ produkcijos 2021 metais prašyta išimties
„Grodno Azot‟ figūruoja ir viename „Delfi‟ matytame Užsienio reikalų ministerijos rašte dar iš 2021 metų.
Ministerija pateikė atsakymą trąšų prekybos UAB „Belor‟ dėl šios 2021 metų gruodžio 15 dienos paklausimo: ar Baltarusijos įmonę „Grodno Azot‟ įtraukus į ES sankcijų sąrašą leidžiama įvežti į ES teritoriją iki sankcijų paskelbimo pasirašytos sutarties pagrindu įgytas prekes (trąšas – karbamido ir amonio nitrato tirpalą), kurių gamintojas yra „Grodno Azot‟.
Ministerija atsako, kad nuo 2021 metų gruodžio 2 dienos bendrovei „Grodno Azot‟ taikomos sankcijos, tačiau nurodoma: „atsižvelgiant į tai, kad UAB „Belor‟ sutartį dėl trąšų pirkimo sudarė 2021 metų rugsėjo 30 dieną (tai yra, iki „Grodno Azot‟ bendrovei pritaikytų sankcijų), sutartis sudaryta su įmone „Bellatrix Energy Limited‟, kuri nėra įtraukta į sankcijų sąrašą ir kuri pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad trąšų gamintojui „Grodno Azot‟ mokėjimas už trąšas buvo pervestas iki pastarąją įtraukiant į sankcijų sąrašą, – „Užsienio reikalų ministerijos nuomone, UAB „Belor‟ sutarties su „Bellatrix Energy Limited‟ vykdymas neturėtų būti laikomas kaip leidimas naudotis ekonominiais ištekliais AAA „Grodno Azot‟, teigiama rašte.
„Taigi, Užsienio reikalų ministerijos nuomone, turėtų būti leista UAB „Belor‟ užbaigti sutarties 2-BLX-BLR, sudarytos 2021 m. rugsėjo 30 d., vykdymą, įvežant į Lietuvos Respubliką sutartyje nurodyta kiekį trąšų (apie 20 000 metrinių tonų, +/-10 proc.) ir atitinkamai vėliau atsiskaitant su „Bellatrix Energy Limited‟, – atsako ministerija.
Papildomai ministerija komentuoja „Delfi‟, kad minimu raštu UAB „Belor“ leista baigti vykdyti sutartį dėl trąšų pirkimo, sudarytą iki „Grodno Azot“ įtraukimo į ES sankcijų sąrašą 2021 gruodžio 2 dieną.
„Rašte nurodyta konkreti sutartis, kurią leidžiama baigti vykdyti ir konkretūs leidžiamų įvežti trąšų kiekiai, raštas adresuotas ir Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos‟, – teigia ministerija.
„Užsienio reikalų ministerija 2021 m. suteikė išimtį kaip turėdama įstatymu jai pavestus tokius įgaliojimus (šiuo metu už tokių išimčių svarstymą atsakinga FNTT). Už sankcijų įgyvendinimo užtikrinimą atsakingos atitinkamos institucijos pagal kompetenciją. Tačiau pirmiausia sankcijas tinkamai įgyvendinti privalo patys juridiniai asmenys‟, – priduriama atsakyme.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), paklausta ar atlieka tyrimą dėl naujausio trąšų incidento, šiuo ir kitais klausimais rekomendavo kreiptis į muitinę.
Galvoja apie baudų didinimą
Užsienio reikalų ministerija komentuoja, kad nepakankamai atgrasančios baudos neprisideda prie sankcijų pažeidimų mažinimo, todėl šiuo metu jau yra parengti ir derinami Tarptautinių sankcijų įstatymo ir administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais nustatomas „efektyvus baudų skyrimo mechanizmas juridiniams asmenims už sankcijų pažeidimus“.
„Siekiant identifikuoti konkrečias rizikas ir reikalingas priemones joms sumažinti, įskaitant ir šį atvejį, Užsienio reikalų ministerija keičiasi informacija su kitomis kompetentingomis institucijomis. Taip pat reguliariai, kartą per mėnesį, organizuojami Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijos posėdžiai. Sankcijų apėjimo klausimams Komisijoje pastaruoju metu skiriamas didesnis dėmesys‟, – teigiama URM komentare.
Pagrindinė Užsienio reikalų ministerijos kompetencija sankcijų srityje – teikti siūlymus dėl naujų sankcijų, taip pat užtikrinti, kad ES mastu būtų atitinkamas dėmesys sankcijų įgyvendinimui, įskaitant sankcijų apėjimą.
Į klausimus, ar įgyvendinant sankcijas turi būti tikrinama ir krovinių kilmė, ar tik siuntėjas, ir ar duotais atvejais būta Lietuvos institucijų klaidos, o gal pačios sankcijos nėra tinkamai suformuluotos, ministerija sako, kad Lietuvoje galiojančios sankcijos įgyvendinamos sistemiškai, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į visas konkrečiu atveju galiojančias ribojamąsias priemones – tiek sektorines (prekių importo, eksporto, transporto ir kt.), tiek individualias sankcijas.
Ministerija: schemos kuriamos kasdien
Susisiekimo ministerija sako, kad „Geležinkeliams“ keliamas tikslas – net ir mažiausios rizikos krovinio nevežti, o dėl kitokio sprendimo svarstyti tik tuomet, jeigu visiškai įsitikinama jo kilme ir kt. Vis dėlto, esą reaguojant į nuolatinius bandymus apeiti sankcijas ypač svarbus kitų institucijų vaidmuo – prekes tikrinančios muitinės, teisėsaugos institucijų.
„Atsakingos valstybės institucijos ir įmonės kasdien užkerta kelią įvairiausiems būdams apeiti sankcijas. Kaip rodo ši istorija, negalime atmesti, kad tų schemų bus ir daugiau, nes jos kuriamos kiekvieną dieną‟, – teigia ministerija.
Anot jos, visi krovinių gabenimo grandinės dalyviai privalo būti ypač atidūs ir įsitikinti, kokia yra kiekvieno produkto kilmė ir kur jis pagamintas.
Dar prieš karą Ukrainoje Lietuvos politinę erdvę supurtė tebesitęsiantis trąšų gamybos bendrovės „Belaruskalij“, kuriai paskelbtos JAV sankcijos, trąšų tranzitas per Lietuvą. Šiai bendrovei, kuri yra dar viena BKT akcininkė, vėliau paskelbtos ir ES sankcijos.
Užsienio ir susisiekimo ministrai, kilus tam skandalui, buvo pasiryžę trauktis iš pareigų, tačiau šitai teko padaryti tuometiniam „Lietuvos geležinkelių“ vadovui. Vėliau, jau po karo pradžios, kilo diskusijų dėl tranzito į Kaliningradą ir sankcijų taikymo šiuo atveju. Po to Europos Komisija pateikė gaires – paaiškinamos šio tranzito sąlygos. Galiausiai Lietuvoje teko aiškintis, kaip bus mokama už tranzitą į Kaliningradą, jeigu nė vienas komercinis Lietuvos bankas nepriims mokėjimų.
Sulaikyta 15 vagonų
„Lietuvos geležinkeliai" (LTG) praėjusį penktadienį kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą – teisėsaugai perduota informacija apie galimus verslo įmonių mėginimus apeiti europinių sankcijų kontrolę.
„Už sankcijų priežiūrą įmonių grupėje atsakingiems specialistams kilo įtarimų dėl galimai kuriamų schemų, kuriomis siekiama apeiti kontrolės mechanizmus ir gabenti sankcionuojamoje gamykloje Baltarusijoje pagamintą produkciją‟, – teigiama pranešime.
LTG verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza teigia, kad šiuo metu sulaikyta 15 po maždaug 50 tonų apimties vagonų, kuriais, galimai bandant apeiti įvestas sankcijas, buvo mėginama gabenti baltarusiškas trąšas, skelbė ELTA.
„Šis konkretus krovinys buvo sulaikytas vasario 10 dieną. Jis atvyko per jau dabar uždarytą Stasylų stotį. Iš tikrųjų garsią stotį, kadangi per ją šiais metais iš Baltarusijos keliavo dideli kontrabandos kiekiai. Akivaizdu, kad turėjome kažko imtis. Pačią stotį uždarėme vasario 16 dieną, tačiau šis krovinys dar spėjo įvažiuoti“, – aiškino E. Kerza.
LTG dokumentuose nurodoma, kad krovinio vertė siekia 327 tūkst. eurų.
