„Tai yra beprecedentė sankcijų apimtis. Ir ne visada lengva yra jas pritaikyti, kadangi tai yra beprecedentė užduotis ir muitinei, ir visoms kitoms, už tai atsakingoms, institucijoms. Ir ką dar reikia suprasti yra tai, kad Rusija ir Baltarusija ieškos kaip tas sankcijas apeiti“, – trečiadienį LRT radijui teigė M. Vaščega.
Visgi, anot jo, apribojimo instrumentai šiuo metu yra pakankami.
„Instrumentai, mano nuomone, yra pakankami. Galbūt eigoje, su naujais paketais, bus galima pasižiūrėti ir pagalvoti, ar yra kažkokių galimybių pakeisti. Bet šiai dienai tikslas visiems daryti savo darbą, padaryti viską, kad sankcijos būtų taikomos pilna apimti ir į kiekvieną atvejį, kai tai neįvyksta, rimtai žiūrėti ir rimtai jį analizuoti“, – komentavo jis.
EK atstovybės vadovas taip pat tikino, kad su bandymais apeiti sankcijas susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos Sąjungos narės.
„Aš manau, kad kai sankcijos kanda, sankcionuoti režimai ir asmenys visuomet ieško ir ieškos būdų, kaip tas sankcijas apeiti. Tai visos valstybės narės vienokiu ar kitokiu kampu susidurs su sankcijų apėjimo problemomis. Ir dėl to, mes nuolat turime pildyti atsako priemonių arsenalą“, – sakė jis.
Galiausiai M. Vaščega paminėjo, kad siekiant sumažinti bandymų apeiti sankcijas kiekį, Europos mastu yra įvedamos arba ruošiamos naujos priemonės, tokios kaip stipresnis apėjimo baudimas ir turto konfiskavimas.
„Turime naujai paskirtą ES mastu sankcijų pasiuntinį, kuris dirba su trečiosiomis šalimis, kad kuo daugiau jų prisijungtų prie sankcijų įgyvendinimo ir kad kuo mažiau būtų apėjimo per trečias šalis (...) Turime Komisijos pasiūlymą dėl sankcijų apėjimo kriminalizavimo, visos Europos mastu ir apskritai galimybės sankcionuotą turtą kaip bausmę konfiskuoti. Čia aišku nukreipta ne tik į sankcijų įgyvendinimą, bet į sankcionuoto turto panaudojimą Ukrainos atstatymui“, – aiškino M. Vaščega.
ELTA primena, kad žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Teigiama, kad mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.
Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas sakė, kad Lietuva negali iškart užkardyti visų galimų bandymų apeiti Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad Baltarusijos režimas nuolat kuria sankcijų apėjimo schemas.
