„Tai būtų didžiausia darbdavių svajonė ir Tarptautinis valiutos fondas visą laiką atvažiuoja ir bando mums konstruoti tokią nuomonę, kad sėdėk, tylėk ir nieko neprašyk“, – į pasigirdusius raginimus nekalbėti apie didesnes algas reaguoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Ji stebisi, kad „amžinai užsitęsusi krizė‟ ir ekonominiai sunkumai kažkodėl turintys nugulti ant darbuotojų pečių.
„Vertinu tai labai neigiamai: pirma, tas pats Europos Centrinis Bankas (ECB) galėtų pasižiūrėti, koks mūsų darbuotojų našumas, kad jis nėra aukštas, darbdaviai sąmoningai nieko nedaro, o toliau džiaugiasi ar verkia dėl tų žemų rodiklių. Darbo užmokesčio augimas arba investavimas į darbuotoją tiesiogiai prisideda prie to našumo augimo. Ir taip grandinėle mes prisidedame ir prie to paties ekonomikos augimo‟, – teigė pašnekovė.
Siūlo eiti papildomų naudų keliu
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas pirmiausia pastebi, kad Lietuvoje tenka neišvengiamai konkuruoti atlyginimais, nes „technologinis lygis nėra aukštas‟, o fizinė darbo jėga įgyja didelę reikšmę. Tačiau darbdaviai norėtų labiau investuoti į darbuotojus per papildomas naudas, kaip yra dalyje šalių.
„Tų šalių verslas dirba su vyriausybe ir jie labai protingai daro – mokesčiai yra dideli, bet tu gali po to, sumokėjęs mokesčius, „ištraukti“ tuos pinigus ir investuoti į darbuotoją, kad nebūtų pajamos skaitomos natūra. (…) Tai aš manau, kad ėjimas šiuo keliu atitiktų ECB tam tikras rekomendacijas‟, – priduria jis‟, – teigė D. Arlauskas.
„Politikai sutinka, kad čia yra geras ėjimas, bet tada mūsų profesinės sąjungos mato, kad čia gali sustiprinti savo įtaką ir sako: ne, tiktai per kolektyvines sutartis.
O ką tai reiškia? Kad reikia steigti profesinę sąjungą. Tada mes sakome: tada tegul kolektyvines sutartis gali pasirašyti ir darbo tarybos, kurios dabar daug kur įkurtos. Šitoje vietoje politikai pasiduoda profesinių sąjungų įtakai ir tada jie nieko nedaro‟, – kalbėjo D. Arlauskas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia nesutinkantis su ECB argumentais ir manantis, jog tiek Lietuvoje, tiek ir kitose euro zonos valstybėse atlyginimai šiemet augs.
Anot jo, Lietuvoje atlyginimai taip pat didės, bet tai bus labiau susiję su tuo, jog kol kas euro zonos ekonomika išlieka pakankamai stipri, o Vokietijos pramonininkai po truputį gerina savo lūkesčius ir tikriausiai pradės didinti ir gamybos mastą.
„Lietuvos verslo finansinė situacija išliks pakankamai gera, ekonomika lieka gana stipri ir tai tikrai leis įmonėms kelti atlyginimus‟, – įsitikinęs ekonomistas.
Profesinės sąjungos: pats metas atlyginimų pokyčiams
I. Ruginienė savo ruožtu sako, kad kaip tik šiuo metu yra geriausia didinti algas, tuo metu kalbėti apie „diržų veržimąsi‟, kai didelės kompanijos skelbia apie uždirbtus pelnus, yra keista.
Ji pridūrė, jog praėjusių metų infliacija „suvalgė‟ visus algų augimus ir atlyginimai faktiškai sumažėjo. Tad šiemet jie turi būti atkurti.
„Kuo daugiau investuosi į darbuotoją, tuo tavo našumas augs, tą jau ekonomikos pradžiamokslis sako. Turi būti investicija į aukštas technologijas, į darbuotojų kvalifikaciją ir atlyginimą ir visi šie trys faktoriai prisideda prie didesnio našumo, ko mums kaip Lietuvai labai labai trūksta.Tai yra darbdavio rankose‟, – sako I. Ruginienė.
Infografikas iliustruoja gyventojų perkamosios galios smukimą Lietuvoje praėjusiais metais: realiojo darbo užmokesčio kreivė krenta žemyn, infliacijai didinant tempą ir sumažinant „į rankas‟ gaunamas žmonių pajamas
D. Arlauskas savo ruožtu teigia, kad našumas turi ir kitą pusę: technologijų diegimas gali lemti ir darbuotojų atleidimus.
„Tai yra bendros frazės „didinkite našumą, didinkite atlyginimus, visi bus laimingi“. Bet kai įsigilini į tą realią ekonomiką, tu pamatai, kad neveikia tai, kas veikia technologiškai pažengusiose valstybėse‟, – sako D. Arlauskas.
Ekonomistas: infliacijos variklis yra kitur
A. Izgorodinas sako nesutinkantis su ECB perspėjimais, jog atlyginimų augimas gali įsukti kainų spiralę.
Atlyginimų poveikį infliacijai esą reikėtų vertinti kompleksiškai: naftos, dujų, elektros, trąšų kainos nuo sausio mažėjo, o žaliavų rinkos jau gyvena recesijos bei centrinių bankų palūkanų didinimo nuotaikomis.
Pasak jo, tai reiškia, kad įmonių kaštai po truputį galimai pradeda mažėti. Ir nors atlyginimų augimas šiek tiek juos pakels, bet lygiagrečiai bus matyti energetikos ir žaliavų kaštų mažėjimas versle.
Kokie darbuotojai gali tikėtis algų augimo?
D. Arlauskas, pasiteiravus, kokia atlyginimų augimo perspektyva, sako, kad jie tikrai augs, tačiau reikia žvelgti į situaciją sektoriniu žvilgsniu ir nesitikėti automatiško kilimo visur.
„Manau, kad augimas yra neišvengiamas, tiktai turime pasižiūrėti, kokioms kategorijoms. Tai, sakykime, IT sektorius, programuotojai, kurie sukuria didelę vertę, ir vyksta didžiulė talentų medžioklė arba inžinieriai, – tikrai didės atlyginimai, man net nekyla klausimų, dėl to, kad jie sukuria labai didelę vertę‟, – teigė D. Arlauskas.
Tačiau kalbėdamas apie paslaugų sektorių jis pabrėžė vieną sąlygą.
„Kada pradės didėti atlyginimai šituose technologiškai labai prasminguose sektoriuose, ten žmonės gaus dar daugiau pinigų, jie tada galės mokėti pinigus ir paslaugų sektoriuje. Jie nueis į kirpyklas, teatrus, restoranus, prekybos centrus, padidės pinigų masė, atsiras galimybė ir ten didinti žmonėms atlyginimus‟, – sako jis.
„Jeigu šitie sektoriai, jų veiklos efektyvumas didės, tada automatiškai bus galimybė didinti ir, sakykime, kaimo autoservisuose, grožio paslaugų sektoriuje. Ne vienu metu iš karto, bet pradėti reikia nuo tų, kurie kuria žymiai didesnę vertę, tai yra, modernios ekonomikos sektoriuje. Jeigu ten pradės didėti, tai tada jau „sniego gniūžtė“ prasidės‟, – sako jis.
Ekonomistas A. Izgorodinas mano, kad darbdaviai kol kas turi rezervų didinti atlyginimus, ypač kalbant apie pirmą pusmetį.
„Nes mes, tikėtina, turėsime pakankamai gerus Lietuvos eksportuojančių sektorių rodiklius, kadangi, Europos ekonomika lieka stipri, Vokietijos pramonės nuotaikos gana sparčiai atsigauna, JAV vartojimas lieka stiprus, Kinijos ekonomika po truputį atsigauna – tai visi šitie aspektai teigiamai veiks Lietuvos eksportuotojų finansinius rezultatus, apyvartas ir manau, kad šių metų pirmas pusmetį tikrai yra labai rimto pagrindo toliau didinti atlyginimus‟, – sako ekspertas.
Geros žinios – ne visiems
Pasak A. Izgorodino, daugiausia algų kilimo tendencijos bus galima tikėtis būtent eksporto sektoriuose. Tačiau yra ir liūdnesnių žinių.
„Viena, bloga, naujiena yra, kad tuose sektoriuose, kurie vidaus rinkoje, atlyginimai tikriausiai nedidės, nes jau gruodžio mėnesį matėme beveik 11 proc. mažmeninės prekybos kritimą Lietuvoje (…) – mes jau de facto turime vidaus rinkos, vidaus vartojimo susitraukimą. Manau, kad tie sektoriai, kurie dirba su vidaus vartojimu, jie atlyginimų šiemet nedidins, nes jie jau mato apyvartos kritimą‟, – sako A. Izgorodinas.
Anot jo, sunkiau kelti atlyginimus bus smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV), kadangi jį veikia palūkanų normų didėjimas, tai yra, brangstantis skolinimasis.
„Tad manau, kad eksportuojantys sektoriai ir stambesnės įmonės tikrai turės resursų kelti atlyginimus. Tie sektoriai, kurie dirba su vidaus rinka, ir tos smulkios ir vidutinės įmonės kelti atlyginimams finansinių rezervų realiai neturės.
Sakyčiau, kalbant apie šitus du sektorius: mažmeninė prekyba, kavinės, restoranai ir smulkios įmonės, geras rezultatas bus jau tai, jeigu tos įmonės paliks atlyginimus dabartinio lygio ir tų atlyginimų nesumažins‟, – apibendrina ekonomistas.
Kas atsitiko? Kai darbuotojų pajamos neauga, tai, akivaizdu, kad jie mažiau eina į parduotuves, mažiau naudojasi pramogomis ir visomis kitomis paslaugomis. Tie patys restoranai pradeda bankrutuoti, nes darbuotojas renkasi geriau atsinešti pietų dėžutę iš namų, negu nueiti suvalgyti dienos pietų‟, – sako I. Ruginienė.
Anot jos, naivu manyti, kad vienur ką nors atėmus ar sumažinus, staiga pagerės situacija ir augs ekonomika.
Antras pusmetis bus kitoks
A. Izgorodinas mato atlyginimų augimą tik pirmoje šių metų pusėje.
„Asmeniškai matau atlyginimų augimą Lietuvoje tik šių metų pirmą pusmetį, nes labai tikėtina, kad vasaros gale ir rudenį mes pamatysime kritimą JAV ekonomikoje, tai atitinkamai paveiks ir Lietuvos eksportuojančius sektorius, ir ekonomiką.
Todėl manau, kad didesnė ar mažesnė recesija Lietuvą vis dėlto pasieks ir ji pasieks Lietuvą tikriausiai šių metų vasaros pabaigoje arba rudenį ir automatiškai tada jau įmonės turės mažiau galimybių kelti atlyginimus ir, manau, kad galbūt pamatysime nedidelį atlyginimų kritimą. Jis neturėtų būti labai didelis‟, – prognozuoja ekonomistas.
Jo vertinimu, atlyginimai vidutiniškai šiemet galėtų augti 4–5 proc., „bet šių metų antrą pusmetį, ypač trečio ketvirčio gale, ketvirtą ketvirtį turėsime minusinį atlyginimų augimą, tai bus minus 1–2 proc.‟.
Ieško kitų protesto formų – ne tik streikų
ECB vasarį kreipėsi į profesines sąjungas, ragindamas jas nekelti pernelyg didelių reikalavimų dėl atlyginimų, nes tai galėtų dar labiau pakurstyti infliacijos augimą, skelbė ELTA.
Pasak ECB vicepirmininko Luiso de Guindoso, nors atitinkami darbuotojų reikalavimai yra pagrįsti, „būtina vengti darbo užmokesčio ir kainų spiralės“. Tai jis kalbėjo interviu Vokietijos laikraščiui „Sueddeutsche“.
L. de Guindosas pabrėžė, kad euro zonos šalių vyriausybės galėtų pasiūlyti tikslinę paramą nuo infliacijos labiausiai nukentėjusiems subjektams.
Vokietijos didžiausia profesinė sąjunga „IG Metall“ praėjusių metų pabaigoje surengė streikų virtinę, reikalaudama didesnių atlyginimų beveik 4 mln. pramonės sektoriaus darbuotojų. Galiausiai jai pavyko susitarti, kad darbo užmokestis per dvejus metus padidėtų 8,5 proc.
Kita įtakinga šalies profsąjunga „Verdi“ šiuo metu taip pat reikalauja, kad „Deutsche Post“ darbuotojų atlyginimai pakiltų 15 proc. Tačiau pati bendrovė tokius profsąjungos užmojus atmeta kaip neatitinkančius realybės.
ECB nuo praėjusių metų liepos padidino palūkanų normas 3 proc. Nuo to laiko infliacija euro zonoje sumenko ir sausį sudarė 8,5 proc., palyginti su 10,6 proc. piku spalį. Nepaisant to, šio rodiklio vertė vis dar gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. infliacijos tikslą.
Infografike – praėjusių ir šių metų staigus bazinių palūkanų normų kėlimas euro zonoje kovojant su infliacija. Kartu pateikiamos nuo vasario įsigaliojusios normos. Kovo mėnesį jos gali dar labiau augti:
I. Ruginienė sutinka, jog Lietuva streikų požiūriu yra ramesnė valstybė, nes esą padaryta viskas, kad streikų būtų neįmanoma surengti. Vis dėlto ji mato žmonių suaktyvėjimą nuo pernai ir tikisi, jog jis tęsis.
„Pas mus žmonės dar nuo sovietinių laikų pripratę labiau kentėti, patylėti ir priimti tai, kas jiems yra pametama, bet džiugu, kad praeiti metai buvo pakilimo metai ir tikrai žmonės judėjo (…). Pavasaris, tikrai žinau, pabers daugiau įvairių formų protestų. Streikas yra labai sudėtingas procesas.
Pas mus darbdaviai ir politikai padarė viską, kad teisės aktai būtų surašyti taip, jog streikuoti praktiškai būtų neįmanoma. Bet mes nenusimename ir tikrai surasime kitų protesto būdų, kaip iš tiesų padaryti spaudimą, nes akivaizdu, kad pajamos turi augti, darbo sąlygos turi gerėti, jeigu mes vis dar norime vadintis tikrąja Europos Sąjungos šalimi‟, – sakė I. Ruginienė.
Vertėtų svarstyti apie taupymą
Tuo metu A. Izgorodinas, palyginti pozityviai nusakęs pirmąjį šių metų pusmetį, pataria visiškai nepamesti iš akiračio finansų tvarumo.
Pasak jo, nereikia apsigauti dėl to, kad pirmą šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika demonstruos gerus rodiklius, nes veikiausiai antrą pusmetį ekonominė situacija pablogės. Tad verta turėtų santaupų bent pusmečiui tam, kad būtų galima laikinai išgyventi netekus darbo.
„Aišku, nereikėtų visiškai stabdyti vartojimo ir fokusuotis vien į taupymą, nes didelės krizės nebus ir nereikėtų čia labai nerimauti dėl ekonominio sunkmečio, didelio sunkmečio tikrai nebus. Bet reikia vis dėlto nepamiršti, kad šių metų fokusas turėtų būti orientacija į finansų tvarumą‟, – sako ekonomistas.
