„Iš tikrųjų atidžiai stebėjome tai, kas vyksta su trąšų eksportu dar 2022 metais. Ir tikrai atrodė, kad sankcijų įvedimas davė rezultatą ir kiekiai buvo smarkiai kritę. Ir tie vežėjai, eksportuotojai buvo gerai žinomi subjektai. Atrodė, kad situacija buvo kontroliuojama. Šių metų pradžioje ir iš partnerių teisėsaugoje gavome signalus ir patys pradėjome matyti augančius kiekius. Tad natūraliai kilo klausimas, kas vyksta ir iš kur tos trąšos? Nes ne tiek daug tų gamintojų yra“, – antradienį žurnalistams aiškino E. Kerza.
Pasak LTG atstovo, ne visos trąšos yra sankcionuotos, tad negalima atmesti galimybės, kad dalis yra gabenamos legaliai. Visgi, gabenimo mastai ir naujų vežėjų, anksčiau neveikusių šioje srityje, atsiradimas, rodo bandymus apeiti sankcijas.
„Be abejo, ne visos trąšos yra sankcionuotos. Todėl, galbūt tai yra legalu ir iš patikimų valstybių keliauja trąšos, kurios gali būti parduodamos. Tačiau, tai gali būti ir sankcijų apėjimo mechanizmai. Nes kiekiai auga beprotiškai ir atsiranda nauji vežėjai, kurie anksčiau neveždavo“, – sakė jis.
„Tikrai yra trąšų, kurios gali ir keliauja legaliais būdas“, – pridūrė jis.
Pasak E. Kerzos, jau nuo šių metų sausio pastebima, kad galimai bandoma apeiti ribojimus įsteigiant mažas įmones. Tokioms bendrovėms apribojimai ne visada taikomi.
„Tai, kad tokia schema yra naudojamasi, pasidarė aišku sausį. Ir tai, kad yra steigiamos specialiai mažos, niekada toje srityje nedirbusios įmonės, kas natūraliai sukėlė budrumo lygį“, – teigė jis.
LTG atstovas tikino, kad tokie bandymai apeiti draudimus buvo pastebėti ir buvo pradėta atidžiau tikrinti dokumentus ir krovinius.
„Natūraliai reikėjo atlikti operatyvinius veiksmus, prašyti papildomų dokumentų tam, kad būtų įsitikinta kilme. Taip pat darėme laboratorijose patikras, ar tikrai vežamos tos trąšos, kurias galima vežti. Na ir užfiksavę galimų dokumentų padirbinėjimo atveju, pridavėme teisėsaugai“, – tvirtino LTG atstovas.
Visgi, anot E. Kerzos, norint geriau užkirsti kelią tolimesniam nesankcionuotų trąšų gabenimui, į procesą reikia geriau įtraukti kitas institucijas. Jo teigimu, pati LTG neatlieka tam tikrų funkcijų, kurios yra būtinos norint nustatyti ar šios yra nesankcionuotos.
„Ne paskutinis vaidmuo ir kitų institucijų, nes šios įmonės yra registruotos užsienyje, kroviniai galimai yra padirbinėjami užsienyje. Čia jau žvalgybinės informacijos, teisėsaugos institucijų instrumentai. Taip pat yra fizinės patikros, kurios įvyksta kroviniams atvykus į Lietuvą, kas yra ir Muitinės departamento uždavinys“, – tikino E. Kerza.
„Juolab, kai šnekame apie trąšas, tai reikalingas ir cheminių sudėčių nustatymas, nes turime įsitikinti, kad nesankcionuotos trąšos atkeliavo“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Teigiama, kad sankcijos yra taikomos būtent įmonėms, o ne jų produktams, o mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.
