Lietuva nebūtų pirmoji
Pernai „Swedbank“ banko pelnas Lietuvoje siekė 143 mln. Eurų, „Luminor“ – visose Baltijos šalyse – 124,7 mln. Eurų, o SEB tikino, kad 2022 m. sausį–rugsėjį uždribo 113,8 mln. eurų grynojo pelno.
Visgi, kad šie metai bankams bus dar geresni ir atneš dar daugiau pelno, abejonių, ko gero, jau nekelia niekam. Didėjusios palūkanų normos leidžia bankams lengviau atsikvėpti ir skaičiuoti didėjusias įplaukas, o Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiemet bankų pelnas gali pasiekti ir 1 mlrd. Eur, nors įprastai būdavęs apie 300 mln. Eur.
Lietuvos bankas (LB), pateikęs savo siūlymus, kaip pažaboti tokius galimus pelnus sakė, kad čia galėtų padėti įvedamas bankų solidarumo įnašas.
G. Skaistė neseniai svarstė, kad tokios papildomos valstybės pajamos, galiausiai, galėtų nukeliauti į krašto apsaugos stiprinimą.
Lietuva, kaip komentavo LB, nebūtų pirma šalis sugalvojusi pažaboti sparčiai augančius bankų pelnus.
LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius tikino, kad fiskalinės priemonės bankų sektoriuje praėjusiais metais jau buvo pritaikytos Ispanijoje, Čekijoje ir kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Todėl tai nebūtų išskirtinai Lietuvoje taikomas sprendimas.
Pavyzdžiui, Ispanijoje buvo pritaikytas mokestis grynosioms palūkanų ir komisinių pajamoms, Čekijoje buvo įvestas papildomas mokestis padidėjusio pelno daliai, o Belgijoje pasirodė siūlymai surinkti papildomus 1,4 mlrd. Eur į Indėlių draudimo fondą“, – sakė jis.
Aiškus sprendimas – I-ąjį šių metų pusmetį
Kaip tikino Finansų ministerijos atstovai, būtent šiuo metu yra vertinama galimybė disbalansus bankų pajamose išspręsti fiskalinėmis priemonėmis.
„Svarstysime galimybę turėti tam tikrą Europinio solidarumo įnašo analogą bankų sektoriui.
Jei tokia priemonė atsirastų, ji būtų laikina ir galiotų tik tol, kol tęsis Lietuvos banko pristatyme (2022 m. vasario 6 d.) įvardintos išskirtinės aplinkybės. Sprendimą planuojama priimti šių metų I pusmetį.
Šią galimybę derinsime su Lietuvos banku, siekiant, kad pakeitimai neturėtų neigiamos įtakos nei bankų veiklai, nei finansiniam stabilumui.
Dėl išskirtinių aplinkybių besiformuojančios neplanuotos ir netikėtos pajamos viename sektoriuje galėtų būti nukreiptos tiems tikslams ir poreikiams, kurie taip pat laikinai ženkliai išaugo dėl geopolitinės situacijos – būtent valstybės išlaidoms gynybos ir saugumo srityje“, – teigė ministerija.
LB atstovas J. Markevičius šiuo metu esančią bankų situaciją lygino su praėjusiais metais energetikoje nutikusiais įvykiais.
„Panaši ekonominė renta 2022 m. buvo stebėta energetikos sektoriuje, kuris dėl energijos kainų svyravimų taip pat patyrė nelauktą pelną. Renta ekonomikoje traktuotina kaip iškraipantis ir neteisingas reiškinys, todėl, panašiai kaip energetikos sektoriaus atveju, didelės apimties nelauktą bankų pelno padidėjimą būtų tikslinga perskirstyti fiskalinėmis priemonėmis, taip koreguojant rinkos netobulumus.
Lietuvos banko nuomone, fiskalinės priemonės turėtų būti griežtai laikinos, nukreiptos tik į reikšmingai išaugusią nelaukto pelno dalį, todėl neiškraipančios rinkos, nekuriančios netinkamų paskatų ir neturinčios neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui.
Dėl to, labai svarbu apibrėžti nelaukto pelno dalį, tinkamai ją atskiriant nuo pelno, gaunamo už įprastą bankų veiklą. Pabrėžtina ir tai, kad aplinkybėms keičiantis, bankų rezultatas irgi gali keistis, o ir situacija tarp atskirų bankų nėra vienoda, todėl svarbu, kad fiskalinė priemonė būtų tokia, kuri leistų atliepti tik padėtį, kuomet patiriamas nelauktas pelnas“, – įspėjo jis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas yra teigęs, kad nereikėtų skubėti papildomai apmokestinti bankų pelnus, mat tai įtakos gali turėti kitų bankų pritraukimui į Lietuvą.
„Akivaizdu, kad užsienio investuotojams bus dar mažiau noro investuoti žinant, kad šioje šalyje, jeigu kas, iš karto atsiranda nauji mokesčiai. Ir tas tikslas, pritraukti naujų bankų, siūlančių tuos pagrindinius produktus, jis turbūt nebūtų išpildytas“, – ELTAI teigė T. Povilauskas.
Visgi, LB nuomone, tinkamai sukalibruota fiskalinė priemonė neturėtų sukelti neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui.
„Ji būtų taikoma tik nelauktai pelno daliai, kuri nėra įskaičiuojama darant verslo sprendimus. Lietuvos bankų sektoriaus kapitalo grąža ilgą laiką buvo viena didžiausių euro zonoje, o fiskalinės priemonės naudojamos netipinėms aplinkybėms atliepti neturėtų tokios tendencijos keisti.
Būtent tai, kad Lietuvos bankų sektorius veikia tvariai ir pelningai ilguoju laikotarpiu, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, turėtų būti suvokiama kaip verslui palanki aplinka, o netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi nėra sietina su verslo sprendimais“, – sakė J. Markevičius.
LBA: bankai jau moka didesnį pelno mokestį
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė komentavo, kad apibendrinant Lietuvos banko pristatytus siūlymus, dauguma įvardytų idėjų yra svarstytinos.
„Parengus konkrečius projektus, įstatymų nustatyta tvarka dalyvausime teisėkūros procese ir pateiksime komentarus.
Susiklosčiusioje situacijoje matome, kad įvairūs geopolitiniai bei makroekonominiai veiksniai gali skirtingai atsiliepti konkrečioms ekonomikos sritims. Tad šiuo metu kalbėti apie galimus finansų sektoriaus rezultatus už visus 2023 m. per anksti.
Drauge atkreiptume dėmesį, kad, Lietuvoje veikiantys bankai jau nuo 2020 m. moka į šalies biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai (t. y. 20 proc.. vietoje įprastinių 15 proc.)“, – komentavo LBA prezidentė.
Ji teigė, kad asociacija palaiko LB išsakytą kvietimą gyventojams ieškoti ir išbandyti įvairių finansų rinkos dalyvių paslaugas.
„Kalbant apie klientų galimybes rinktis, finansų paslaugas šalyje šiuo metu siūlo 19 bankų, apie 60 kredito unijų ir 140 mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigų.
Kiekvienas rinkos dalyvis turi savo veiklos strategiją ir tikslus, paslaugų bei produktų krepšelį ir individualią likvidumo situaciją. LBA nariai savo kainodarą nustato individualiai, asociacija jos nenagrinėja ir nekomentuoja“, – sakė ji.
Iškėlė rimtą klausimą
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas aiškino, kad pavieniai bandymai kažką apmokestinti nebūtinai yra teisingas kelias.
„Esame ne kartą sakę, kad iš esmės reikėtų peržiūrėti mokesčių sistemą ir ta reforma, kuri buvo planuota Vyriausybės, sistemiškai peržiūrėti visus mokesčius, ji būtų reikalinga. O dabar, matydami pavienius bandymus kažką papildomai apmokestinti, mes manome, kad toks variantas nebūtinai yra teisingas.
Šiuo metu geresnius pelnus turi bankai, o kas nutiks, jei labiau pasiseks bet kuriam kitam sektoriui? Tada mes irgi eisime ir sakysime, kad jei yra viršpelniai, viską reikia apmokestinti?“, – klausė M. Macijauskas.
Jis apibendrino, kad Valstybės kontrolė norėtų didesnio nuoseklumo sprendimų priėmime.
„Galbūt į visą sistemą reikia žiūrėti nuosekliai ir neišskirti vieno sektoriaus, kuriam labiau sekasi, tokiu būdu pasinaudojant proga apmokestinti ir į biudžetą surinkti trūkstamas lėšas.
Jeigu dabar transporto sektorius pasirodys labai pelningas, mes jiems irgi padidinsime mokesčius? Tad pasiduodant populistinei nuomonei gali nutikti taip, kad tokie mokesčiai bankams ir bus priimti“, – svarstė jis.
