Vasario pradžioje Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už prieš metus Europos Komisijos pasiūlytą direktyvą, kuria siekiama suteikti daugiau teisių skaitmeninių platformų darbuotojams. Šis balsavimas atvėrė kelią EP Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui pradėti derybas su Europos Taryba dėl galutinio naujųjų taisyklių projekto.
Už direktyvą balsavo 65 proc. EP narių, jai daugiausia buvo pritarta senųjų ES šalių – Prancūzijos, Italijos, Ispanijos – balsais. Tuo metu Rytų Europos valstybės, įskaitant ir Lietuvą, balsavo prieš. Iš Lietuvos pralamentarų direktyvą palaikė tik abu socialdemokratai – Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas.
Jei dabartiniai siūlymai būtų įgyvendinti, per platformas paslaugas teikiantys žmonės faktiškai taptų samdomais darbuotojais, turinčiais teisę į garantuotą poilsio laiką ir atostogas, garantuotą minimalų atlyginimą, sveikatos draudimą ir ligos bei nedarbo išmokas, vaiko priežiūros atostogas ir panašiai.
Vis dėlto tokiems pokyčiams prieštarauja ne tik platformų valdytojai, bet ir patys kurjeriai, kurie teigia, kad priėmus naujas taisykles daugybė žmonių apskritai gali netekti galimybės papildomai užsidirbti.
Daugybė žmonių liktų be įprastos veiklos
Dalius Rudokas, Kurjerių ir vairuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, Delfi sako, kad balsavimas EP nuvylė. Pasak jo, jei direktyvos siūlymai bus įgyvendinti, daugybė kurjerių ir pavežėjų paprasčiausiai liks be darbo, nes perspektyva tapti etatiniais darbuotojais ne visiems bus priimtina, o ir platformų valdytojai neturės galimybių visiems pasiūlyti naujus darbo santykius.
„Turbūt reikėtų sakyti, kad visi procesai mūsų atžvilgiu juda neigiama linkme, nes einama link to, kad visi kurjeriai, vairuotojai turės būti įdarbinti, nepaliekant jokios galimybės mums patiems pasirinkti, ar mes norime darbo santykių, ar norime veikti taip, kaip veikėme iki šiol“, – teigia D. Rudokas.
Anot jo, bent jau Lietuvoje didžioji dalis kurjerių ir pavežėjų nori dirbti individualiai, išlaikyti lanksčius darbo santykius ir patys rinktis, kiek paslaugų ir kada nori teikti. Priėmus naujas taisykles visos šios galimybės būtų prarastos.
„Didelė dalis žmonių, priėmus direktyvą, apskritai nebegalėtų užsiimti šia veikla, pavyzdžiui, studentai ar kiti nuolatinius darbus turintys žmonės, kurie paslaugas per platformas teikia tik vakarais ar savaitgaliais“, – mano D. Rudokas.
Pasak kurjerių atstovo, sunku pasakyti, kaip toliau klostysis visa situacija, kadangi ir pačioje Europoje šiuo klausimu matyti ryški takoskyra. Senosios ES šalys, pasižyminčiomis stipriomis profsąjungomis, pokyčius palaiko, bet naujosios Bendrijos narės jiems prieštarauja. Kita vertus, prieš direktyvą balsavo Švedijos europarlamentarai, o šioje šalyje profsąjungų tradicijos taip pat yra gilios: „Nėra taip, kad direktyva būtų palaikoma didele persvara. Palaikančių yra šiek tiek daugiau, bet skirtumas nėra labai žymus.“
D. Rudokas labiausiai apgailestauja, kad Europos politikai visiškai nesiklauso pačių kurjerių balso ir nekreipia dėmesio į jų nuomonę dėl geriausio darbo santykių reglamentavimo.
Iniciatyvos kelia nusivylimą
Pavežėjų platformos „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius taip pat neslepia nesantis sužavėtas galimais pokyčiais.
„Esame nusivylę siūlymais paaukoti platformos darbo lankstumą ir efektyvumą perskirstant užimtumą. Atrodo, kad tai vienpusis požiūris, kuriame nėra atsižvelgiama į visas galimybes bei teikiamus pasiūlymus“, – Delfi sako A. Pacevičius.
Pasak jo, kelią besiskinantis naujasis reglamentavimas prieštarauja žmonių, besinaudojančių platforma, lūkesčiams ir poreikiams – dauguma jų nenori būti įdarbinti ir pirmenybę teikia savarankiškai veiklai, pavyzdžiui, pasirenka savo darbo grafiką ir išlaiko teisę užsidirbti iš kelių platformų, kad maksimaliai monetizuotų savo laiką, arba užsidirbti papildomai gali po pagrindinio darbo valandų.
„Teikiamas pasiūlymas reiškia, kad šimtai tūkstančių vairuotojų ir kurjerių Europoje prarastų galimybę dirbti platformose, nes platformos būtų priverstos pereiti prie įdarbinimo visu etatu. Tai neigiamai paveiktų besinaudojančiųjų platformomis sąlygas, sumažintų jų uždarbio galimybes ir smarkiai paveiktų dešimtis milijonų Europos, o taip pat ir Lietuvos piliečių“, – pažymi „Bolt“ vadovas Lietuvoje.
Paklaustas, kokį skaičių „Bolt“ pavežėjų ir „Bolt Food“ kurjerių paveiktų naujoji tvarka, A. Pacevičius tikina, kad to pasakyti neįmanoma, kadangi bendras platformoje užsiregistravusių paslaugų teikėjų skaičius nieko nepasakytų: „Nes žmogus gali būti nedirbęs penkerius metus, o kitą dieną sugrįžti ir panašiai. Tokių žmonių, besinaudojančių laisvu darbo režimu, priklausomai nuo gyvenimo aplinkybių, labai daug. Pilną darbo dieną dirbančių kurjerių ir vairuotojų dalis yra labai nedidelė.“
Nuneigiama laisvo pasirinkimo teisė
Europoje planuojamus pokyčius kritikuoja ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Kaip Delfi teikia LLRI vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė, ES institucijos siekia neva pagerinti dirbančiųjų per platformas veiklos sąlygas, bet iš tiesų tai gali turėti neigiamų pasekmių tiek patiems kurjeriams, tiek jų paslaugų naudotojams.
„Visų pirma, siūlomas sprendimas automatiškai klasifikuoti asmenis samdomais darbuotojais paneigia pačių paslaugų teikėjų teisę apsispręsti dėl savo veiklos modelio. Žmonių pasirinkimas dirbti pavėžėjais, kurjeriais, architektais, modeliais, elektrikais ir kt. per internetines platformas rodo apie jų sąmoningą valią atsiriboti nuo tradicinių griežtų darbo santykių, o ekonominės veiklos ir darbo pasirinkimo laisvę saugo Konstitucija.
Galimybę dirbti per platformas ir to teikiamus privalumus, pavyzdžiui, lankstų darbo grafiką, lanksčias galimybes užsidirbti ir tai daryti per kelias skirtingas vietas, šie žmonės vertina labiau negu darbą pagal tradicines darbo sutartis“, – pažymi K. Mickutė.
Nepaisant to, pamatai sprendimui prilyginti pavėžėjus, maisto kurjerius ir kitus darbuotojams arba paslaugų teikėjams jau padėti, teigia pašnekovė. Dar spalį Europos Komisija leido per platformas paslaugas teikiantiems asmenims vesti kolektyvines derybas su platformomis. Iki šiol tam trukdė ES nuostatos, pagal kurias kelių ekonominių vienetų, pavyzdžiui, įmonių, susitarimai gali būti prilyginami karteliniams susitarimams.
„Šį sprendimą vertiname skeptiškai, nes realios naudos jis neneš. Galimybę derėtis su platformomis turės ne visi kurjeriai ir pavėžėjai, o tik tie, kurie pagal savo veiklą gali būti prilyginami samdomiems darbuotojams. Tokiu atveju jie galėtų prarasti platforminio darbo teikiamas naudas, nes kiltų pagrindas juos priverstinai perkvalifikuoti į darbuotojus pagal Darbo kodeksą. Priešingu atveju, platforma gali sulaukti sankcijų už nelegalų darbą, t.y. tokią veiklą, kuri savo esme yra samdomas darbas, tačiau ji įforminama kitokia, pavyzdžiui, paslaugų teikimo sutartimi. Šiuo požiūriu susitarimai tarp kurjerio ir platformos galėtų būti traktuojami kaip darbo santykių įrodymas“, – sako LLRI atstovė.
Jos teigimu, asmenų teikiančių paslaugas per platformas laikymas darbuotojais gali atsisukti ir prieš juos pačius, ir prieš vartotojus. Pagal Darbo kodeksą, darbuotojams yra taikomi poilsio režimai, dėl to asmenys, pavyzdžiui, dirbantys pavėžėjais, nebegalėtų pasirinkti dirbti piko metu arba tik vežti žmones į oro uostus, tikėdamiesi daugiau uždirbti. Be to dėl padidėjusios darbo vietos kainos, išaugus paslaugos teikimo kaštams, gali sumažėti paslaugų pasiūla. Taigi vartotojai susimokėtų daugiau ir ne visada galėtų tikėtis pavėžėjo už 5 min. nuo užsakymo pateikimo.
Nerimą kelia ir tai, kad ES savo intervenciją grindžia remdamasi vidutinio platformos „padirbėtojo“ profiliu. Remiantis Europos Vadovų Tarybos duomenimis, tipinis platformos darbuotojas yra vyras, jaunas ir išsilavinęs (dažniausiai turintis aukštąjį išsilavinimą).
„Tačiau ES tai laiko problema. Žmonės galėtų manyti, kad jų išsilavinimas ir tai, ką jie su juo daro, yra jų asmeninis reikalas. Tačiau ES, norėdama pagrįsti savo intervenciją, apvertė tai aukštyn kojomis, teigdama, kad kadangi darbui platformose paprastai reikia žemos kvalifikacijos, vidutinis platformų darbuotojas yra pernelyg kvalifikuotas. Pasak ES institucijų, dėl to kyla problema, kad kvalifikuotas platformos darbuotojas negauna tokio paties atlygio kaip žemos kvalifikacijos darbininkas pagal darbo sutartį. Toks neteisėtas asmenų priverstinis įtraukimas į perteklinius darbo santykius gali pažeisti asmens teisę laisvai pasirinkti darbo ir ekonominės veiklos modelį, kurią saugo tiek nacionaliniai, tiek ES teisės aktai“, – įsitikinusi K. Mickutė.
Pasak jos, keičiantis darbo rinkos dinamikai ir vis daugiau žmonių renkantis veikti laisvai, prasmingiausia, būtų skatinti rinkoje esančių platformų konkurenciją, dėl ko jos pradėtų siūlyti geresnes sąlygas savo partneriams, o dėl to platformų darbuotojai laimėtų daugiau – jie galėtų išsaugoti darbo lankstumo ir kitas platformų teikiamas naudas, bet augant platformų konkurencijai laimėti ir kitų naudų, kuriomis platformos juos bandytų prisivilioti.
