Konkurencijos taryba pritaria Lietuvos bankui: kainų augime neskaidrumo nemato

Lietuvos bankui pateikus savo išvadas dėl maisto prekių infliacijos aplinkybių, Konkurencijos taryba taip pat teigia, kad neįžvelgia pagrindo įtarti, jog esama pažeidimų. Dalis ekspertų vis dėlto kelia klausimų dėl konkrečių prekių kainos, pavyzdžiui, duonos.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas mano, kad tiek Lietuvos banko, tiek ir tarybos analizė rodo, jog kainų kilimas iš esmės susijęs su sąnaudomis maisto produktų grandinėje.

„Lietuvos bankas nustatė, kad kainų didėjimas yra daugiau mažiau susiję su sąnaudomis, kad pelningumas nė vienoje grandyje nėra išskirtinis ir kad tendencijos panašios regione‟, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje kalbėjo sakė Š. Keserauskas.

Anot jo, iš savarankiškos Konkurencijos tarybos analizės, kuri pateikta parlamentarams, matyti, jog prekybos tinklų pelningumas nėra išskirtinis šiuo metu.

„Koncentracijos lygis mažmeninėje prekyboje nėra didėjantis. Koncentracija Latvijoje ir Estijoje prekybos tinklų didesnė. Remiantis šiomis analizėmis, negalima pagrįstai svarstyti tyrimo dėl pažeidimo, kadangi tam nėra tinkamų indikacijų‟, – sakė tarybos vadovas.

Jis pabrėžė, kad nepaisant infliacijos taryba vis tiek stebi galimus konkurencijos ribojimus ar pažeidimus.

„Mažmeninės prekybos sektorius yra vienas iš šių metų mūsų veiklos prioritetų‟, – sakė jis.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovas Aleksandras Savilionis teigia, kad šiuo metu valstybės įmonė stebi kai kurių produktų atžvilgiu „gan normalią situaciją‟, o yra ir klausimų.

„Jeigu pažiūrėsime duonos mažmeninę kainą, tai daugiau kaip 40 proc. šiuo metu tenka mažmenininkui, ir tik likusią dalį pasidalija duonos kepėjas, jo dalis nuo praeitų metų mažėjanti, o mažmenininko – tendencingai didėjanti‟, – sakė A. Savilionis.

„Jeigu pažiūrėsime galvijienos atvejį, tai mūsų, kaip analitikų nuomone, yra vienas iš pavyzdžių, kaip rinkos dalyviai gali pasidalyti tą produkto kainą ir tinkamai išgyventi‟, – kalbėjo ekspertas.

Jis priminė, kad valstybės įmonė atsakinga už mažmeninių kainų statistikos rengimą, todėl pristatė viešą informacinį portalą produktukainos.lt.

„Vienas iš siekinių – sukurti sąlygas žemės ūkio ir maisto produktų rinkos skaidrinimui, nes tik išsami ir patikima informacija apie visus rinkodaros lygmenis (…) gali padėti rinkos dalyviams užsidirbti iš savo veiklos, o vartotojams įsigyti produktus už objektyvią kainą‟, – sakė A. Savilionis.

Pasak jo, portalas dar bus tobulinamas, leis susidaryti individualų produktų krepšelį, nes „dalis gyventojų labiau mėgsta daržoves, grūdų produktus ar mėsos, kiti nemėgsta‟. Atitinkamai, krepšelį bus galima modeliuoti ir pagal pagal prekybos vietą.

Anot A. Savilionio, per 2022 metus žemiausių kainų segmente maisto produktų krepšelis pabrango 40 proc., o aukštesnių kainų segmente – apie 20 proc.

„Matyt, visuomenė, kai prasidėjo kainų kilimas, masiškiau pirko pigesnius produktus‟, – kalbėjo A. Savilionis.

Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas teigia, kad centrinis bankas nesistengė analizuoti individualių kainų ar rinkos žaidėjų kainodaros, o žiūrėjo į maisto prekes kaip grupę.

„Nuo rudens maisto krepšelio sudėtyje brangimas yra pagrindinė infliacijos dedamoji Lietuvoje. Maisto kainų infliacija prisideda 7,7 proc. – sudaro apie 40 proc. visos bendrosios infliacijos‟, – teigė A. Dabušinskas.

Anot jo, prie maisto brangimo prisideda: duona, mėsa, pienas ir jų produktai.

Pasak LB atstovo, maisto kainų infliacija, lyginant su kitomis šalimis, yra panašaus dydžio Baltijos šalyse (trečdaliu produktai brango ir Latvijoje bei Estijoje), tačiau spartesnė nei ES vidurkis. Maisto kainų lygis Lietuvoje artėja prie ES vidurkio. Lenkijoje maisto prekės brango 10 proc. punktų mažiau nei Baltijos šalyse.

A. Dabušinskas pakartojo pirmadienį pristatytą Lietuvos banko vertinimą, kad kainos didėjo tiek maisto gamyboje, tiek mažmeninėje panašiu ar mažesniu tempu nei sąnaudos, išskyrus žemės ūkio sektorių.

Žemės ūkio sektoriaus gamybos sąnaudos augo lėčiau nei didėjo produkcijos kainos. Centrinis bankas skelbė, kad žemės ūkio produktų supirkimo kainoms padidėjus daugiau nei 50 proc., gamybos išlaidų augimas nesiekė – 27 – 30 proc.

„Tokios tendencijos kainų ir sąnaudų pusėje turėjo reikšti santykinai gerą ekonominį rezultatą‟, – sakė A. Dabušinskas.

Jo teigimu, pastaruoju metu Europos Sąjungoje žemės ūkio produkcija pabrango panašiai kaip Lietuvoje.

Aptariant maisto pramonės gamybos sektoriaus sąnaudas matyti, kad jos didėjusios panašiu tempu kaip ir parduotos produkcijos kainos, o tas sąnaudas, be kitų veiksnių, nulėmė žemės produkcijos, energijos brangimas. Mažmeninėje prekyboje sąnaudos ir maisto kainos vartotojams taip pat kylančios panašiu tempu, teigia LB.

„Jeigu šokų nebūtų, tai maisto kainų infliacija buvo apie 5 proc., bet kadangi šokai realizuoja, vienas iš jų yra energijos kainų šokas, ir maisto kainų infliacija svyruoja, modelis interpretuoja, kad maisto kainų augimui iki 80 proc. turėjo įtaką energijos kainų šokas (2022 metų trečiąjį ketvirtį – red.)‟, – teigė A. Dabušinskas.

„Euro zonos mastu energijos kainų šokas yra labai reikšminga dedamoji, tačiau sudaro mažesnę dalį (55 proc.) negu Lietuvos atveju‟, – sakė LB atstovas.

Lietuvos bankas pirmadienį skelbė, kad dėl palyginti didelės paklausos ir gyventojų perkamosios galios maisto produktų tiekimo grandinės dalyviai galėjo lengviau perkelti išaugusias žaliavų ir energijos sąnaudas galutiniam vartotojui.

Parlamentarai Andrius Palionis ir Algirdas Butkevičius kėlė klausimą, ar nevertėtų analizuoti atskiras žemės ūkio sektoriaus šakas, pavyzdžiui, gyvulininkystę, užuot tyrus jį kaip visumą.

„Labai sudomino žemės ūkio sektoriaus gamybos sąnaudos, kur didėja lėčiau nei produkcijos kainos. (…) Ėmėte visą žemės ūkio sektorių. Nes susitinkant su ūkininkais, kurie užsiima gyvulininkyste, paukštininkyste, sako, kad dirba nuostolingai‟, – sakė A. Butkevičius.

A. Dabušinskas sako, kad sektorius analizuojamas kaip visuma, nes iš dalies esama problemų su duomenų prieinamumu.

„Žemės ūkis bendrai, žiūrint detaliau, gali būti skirtumų, vieniems geriau, kitiems blogiau (…) Jeigu mes teisūs, tai nuo 2021 metų pradžios iki 2022 metų III ketv. kainų augimas buvo didesnis nei sąnaudų augimas‟, – sakė A. Dabušinskas.

A. Palionis įtaria, kad sąnaudų ir kainų neatitikimas gali būti paaiškinamas grūdininkystės atveju.

„Kur dar pernai nemažai ūkių buvo įsigiję trąšų pigiau nei šiemet įsigis. Ir grūdų supirkimo kainos – 400 eurų buvo kviečių supirkimo kainos. Sąlyginis pelningumas yra žymiai didesnis (…). Tas vienas sektorius, kuris yra pelningas, nustelbė kitus sektorius. Dėl ko ir prašome (išskirti sektoriaus šakas – red.). Tikrai negalime priimti už gryną pinigą, kad visuose sektoriuose yra gerai‟, – sakė A. Palionis.

Centrinio banko teigimu, maisto produktų kainų infliacijos pikas jau pasiektas ir ateityje sąnaudų spaudimas kainoms silpnės. Tačiau A. Dabušinskas sako, kad tikėtis, jog maisto krepšelio kaina nukristų iki lygio, buvusio prieš pandemiją, beveik neįmanoma, tam reikėtų, kad sutaptų daug veiksnių.

„Neįtikėtina, kad atpigtų iki ikipandeminio lygio (…). Nesitikime staigaus bendrai infliacijos ar maisto infliacijos, juo labiau (kainų – red.) lygio sumažėjimo‟, – sako Lietuvos banko atstovas.