Pateikė siūlymus

Po to, kai pernai pensijų fondai patyrė rimtų nuostolių, o investicinė grąža krito 14 proc., visuomenėje netyla kalbos apie sisteminius pokyčius II pensijų kaupimo pakopoje.

Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos bankas pateikė savo siūlymus, kaip galėtų būti keičiama pensijų kaupimo sistema bei fondų veikla.

Buvo aiškinama, kad turėtų būti pagerinta komunikacija tiek su visuomene, tiek su kaupiančiaisiais, kad žmogus nebūtų įtrauktas į tokį kaupimą, jei pats to net nežino.

Taip pat buvo tikinama, kad reikėtų svarstyti galimybę, kad vieną kartą atsisakius įtraukimo į kaupimo sistemą, antras įtraukimas galėtų būti po trejų ar penkerių metų arba suteikti galimybę pasitraukti iš kaupimo po 1–3 mėn. nuo pirmosios įmokos iš atlyginimo skaičiavimo.

„Šios sistemos tikslas nėra erzinti žmones, įtraukiant tuos, kurie tikrai nenori sistemoje dalyvauti. Tai šiame kontekste galbūt tų trijų įtraukimo etapų yra per daug.

Kita galimybė, kad kai žmogus pirmą kartą įtraukiamas ir sumoka pirmą įmoką į sistemą, turėti protingą laikotarpį: vieno ar kelių mėnesių laikotarpį, kuomet galėtų pasitraukti iš sistemos‟, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Taip pat, be jau minėtų siūlymų, buvo rekomenduoja suteikti pensijų kaupimo bendrovėms daugiau atsakomybės ir lankstumo investuojant.

Mato vieną itin rimtą problemą

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius, komentuodamas LB siūlymus tikino, kad dar prieš pateikiant išvadas su LB specialistais šia tema buvo bendrauta apsikeičiant nuomonėmis.

„Mes jiems sakėme, kad nereikia daugkartinio žmonių įtraukimo, užtenka vieno, arba, kad viskas būtų laisvanoriška, bet buvo pasakyta, kad buvo daryta didžiulė studija su kitomis šalimis, ir jei norime, kad ši pensijų reforma taptų įprasta, mes esame priversti daryti įtraukimą“, – sakė jis.

Atstovas tikino, kad asociacija lieka prie savo nuomonės ir pasisako prieš daugkartinį gyventojų įtraukimą į pensijų sistemą.

„Turėtų būti viskas laisva valia. Užtektų įtraukti ir vieną kartą, bet jei žmogus pareiškė valią, kad nenori kaupti, to turėtų užtekti.

Bet daug didesnę problemą mes matome edukacijoje. LB bankas irgi pasakė, kad reikia didesnės komunikacijos su tais, kurie įtraukti. Mūsų galva, tai nevykdoma“, – kalbėjo J. Dirginčius.

Jis tikino, kad gyventojai gerai nesupranta pensijų fondų mechanizmo ir net turi iškreiptą vaizdą apie pensijos kaupimą II pakopoje.

„99 proc. žmonių galvoja, kad bankas valdo (jų pinigus-red.), bet ne, jis tik suteikia jums galimybę rinktis pagrindinę rizikos kryptį. Jeigu kryptis ar kokybė nepatinka, įstatymas suteikia galimybę pereiti pas kitą valdytoją“, – sakė J. Dirginčius.

Jis akcentavo, kad gyventojams trūksta žinių, o žinias būtų galima suteikti vyresnėse klasėse įvedant privalomą finansinio raštingumo kursą.

„Jame būtų galima pasakoti ne tik apie pensijos kaupimo sistemą, bet ir apie darbo įstatymus, kokias teises turi darbuotojai, kokios darbdavio pareigos“, – kalbėjo jis.

Ruginienė: pasiūlymai nuvylė, visuomenė yra įsiutusi

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad LB siūlymai ją nuvylė.

„Toks jausmas, kad visuomenė privertė juos kažką pasakyti, tai jie ir pasakė, bet šis pasakymas nieko nekeičia“, – sakė ji.

Inga Ruginienė

Atstovė dėstė, kad kuo skubiau turėtų būti atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų fondus.

„Ten yra daug niuansų. Vienas tokių, kad pensinio amžiaus dirbantys žmonės vis dar kaupia pensijai, nes jiems kažkas nurašo sumas. Taip pat dėl minėtų „nekaupimo atostogų“, kad jos galimos tik 12 mėn. O kas taip nusprendė?“, – klausė I. Ruginienė.

„Privatūs pensijų fondai turi stengtis dėl rezultatų, čia – esmė. Mes nesame prieš sistemą, kvaila būtų teigti, kad papildomas kaupimas – blogai. Tačiau fondai turi pasistengti išaiškinti žmogui, kas tai per sistema, kokios rizikos. <...>

Dabar žmogų automatiškai įtraukia ir jis nežino sąlygų, negali jomis pasidomėti. Dabar privatiems pensijų fondams nereikia įdėti jokių pastangų, jie patys pripažįsta, kad nieko nedaro, jokios informacijos neteikia, nes jie klientus paprasčiausiai gauna. „Geras verslas“, – sakė ji.

I. Ruginienė svarstė, kad visuomenė yra įsiutusi, nes mato neteisingus dalykus.

„Matosi ir iš politikų, ir LB, kuris turi dirbti mūsų tautai ir žmonėms, reakcijos, kad lobistai dirba savo darbą, atrodo yra uodegų išsukinėjimas. Visuomenė yra įsiutusi“, – teigė ji.

LIPFA: situaciją stebime

LIPFA valdybos narys Tadas Peciukevičius teigė, kad šiuo metu asociacija atidžiai stebi viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas, kilusias dėl šalies pensijų sistemos.

„Vertiname ir palaikome visus konstruktyvius siūlymus, kurie stiprina ilgalaikio kaupimo potencialą ir didina jo naudą kaupiantiesiems. Atskirų siūlymų ar idėjų nenorėtume vertinti be viso konteksto, kadangi kol kas neaišku, kokie galutiniai sprendimai bus priimti“, – apie LB siūlymus teigė asociacijos valdybos narys.

Jis tikino, kad pensijų fondų valdymo įmonės pasiruošusios panaudoti savo žinias ir padėti pritaikyti geriausią užsienio praktiką, pasiteisinusią kitose šalyse.

„Be kita ko, vertėtų priminti, kad Lietuvoje esame viena iš kelių pensijų sistemos grandžių, kuriai patikėta konkreti atsakomybės sritis: investuoti kaupiančiųjų turtą.

Todėl, deja, bet negalime tapti adresatais visų idėjų, kad ir kokios jos būtų geros – tam tikrai prireiks bendrų pastangų“, – sakė jis.

Pateikė Estijos pavyzdį

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Estijos pavyzdžiu, kuris parodė, ką kaimynai estai darė su savo pinigais, gautais nutraukus II pakopos pensijų kaupimo sutartis.

Grafike matyti, kad 52 proc. gautų lėšų buvo išleistos pirkiniams ir paslaugoms, o dar 21 proc. jų tiesiog palikta nenaudojamose sąskaitose.

Likusios 12 proc. lėšų buvo išsigrynintos, 9 proc. skirti susimažinti ar grąžinti turimas skolas, o tik mažiau nei 1 proc. buvo investuota į finansines priemones.

„Man tai aiškiai atsako į klausimą, kiek žmonių, nutraukę pensijų kaupimo sutartis, rūpinosi savo senatve, o kiek išleido pinigus to laikotarpio aktualiems/neaktualiems poreikiams patenkinti.

Ir kažin, ar Lietuvoje būtų kitaip“, – svarstė ekonomistas.

„Delfi“ primena, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.

Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus, rašė ELTA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)