Atidavė visas santaupas
Prieš penkerius metus atidariusi pirmąjį restoraną jauna šeima investavo visas savo santaupas.
„Galvojome, ko Birštonui trūksta. Buvome jauni, labai veržlūs, optimistai – investavome paskutinius šeimos pinigus ir šiandien esame čia. Iki neramumų ir energetinės krizės investicijos pasiteisino 100 proc., ir iki pandemijos verslas buvo pelningas. Dabar yra tam tikrų niuansų, bet tikimės geriausio“, – pasakoja 33-ejų Roberta.
„Nepradėjome visko nuo nulio. Jau turėjome įrengtas patalpas su virtuve, susipirkome tik smulkią buitinę techniką, indus, įrankius ir startavome su santaupomis“, – priduria ji.
Iki tol Roberta dirbo Darbo biržoje (dabartinėje Užimtumo tarnyboje), o Andrius vis dar turi kitą – transporto – verslą. Šiuo metu visas dėmesys sutelktas į restoranus. Pats verslininkas mokosi dirbti virtuvėje.
Dirba visa šeima
„Dabar mokausi gudrybių virtuvėje. Turiu stiprų mokytoją iš Vokietijos, jis turi 30 metų patirtį, atidarė tris restoranus Vokietijoje, o meilė jį atviliojo į Lietuvą. Iš jo galiu daug pasimokyti“, – pasakoja 34-ejų Andrius.
Popandeminis laikotarpis buvo lūžis, kai sutuoktiniai suprato, kad jiems itin trūksta darbuotojų. Tai buvo dar viena priežastis, kodėl Andrius pradėjo suktis virtuvėje.
„Darbuotojų trūkumui didžiausią įtaką padarė pandemija, nes virtuvėje dirbę žmonės pakeitė profesiją, pamatė, kad galima dirbti šiek tiek lengviau už tą patį atlygį ir nebegrįžo. O su padavėjais – paprasčiau, nes mūsų verslas – sezoninis, vasaromis ateina dirbti studentų ir moksleivių. Vėliau sumažėja klientų, nebereikia tokio darbo jėgos poreikio, todėl dabar dirba po vieną padavėją“, – pasakoja Roberta.
Vienoje įmonėje, kuri apima „Namų restoraną“ ir „Old town grill“ dirba 35 darbuotojai, vasarą šis skaičius beveik padvigubėja ir išauga iki 60.
Vis dėlto dėl užklupusios krizės šeimos verslui teko dalies darbuotojų atsisakyti ir dirbti patiems. Versle kartu dirba ir kiti šeimos nariai – Robertos tėvai ir sesuo, kurie sukasi ir virtuvėje, plauna indus, ir nešioja maistą.
Birštone daugėja naujų restoranų, todėl auga konkurencija dėl klientų ir tų pačių darbuotojų.
„Bijome, kai statosi prabangius restoranus gerose vietose. Tačiau, manau, kad „sveika“ konkurencija visada yra gerai. Jei atsidaro naujos vietos, viešbučiai ir restoranai, iš vienos pusės mums yra palanku, nes, tikėtina, kad tas žmogus, kuris apsistos dviem naktims, ateis pas mus vakarienei arba pietums“, – pažymi Roberta.
Klientai taupo, užsieniečių nebeliko
Pagrindiniai klientai dažniausiai būna SPA ir sanatorijose nakvynes įsigiję svečiai, kurie dėl įvairovės pavakarieniauti užsuka į restoranus. Tačiau šiuo metu klientų gerokai mažiau, mat vasaris – pats prasčiausias mėnuo metuose, išskyrus Valentino dieną ir vaikų atostogas, kai užimtumas padidėja.
„Žmonės taupo – pirmiausia atsisako pramogų, neina su draugais vakarienės, namie gaminasi“, – sako Andrius.
Drastiškai krito ir užsienio turistų srautai.
„Užsieniečių pas mus apie pusę procento visų lankytojų. Nuo pandemijos jų pradėjo mažėti ir nepadaugėjo. Anksčiau nemažai būdavo rusų, tai – finansiškai naudingi svečiai, nes daug išleisdavo. Jų nebeliko“, – pažymi Roberta.
Spaudžiasi ir taupo
Vis dėlto didžiausią smūgį sudavė karas ir energetinė krizė. Trečiąjį restoraną „Kurhauzą“ pora iš kitų savininkų perpirko vasaros pradžioje, kai dar nesijautė krizės pasekmių.
„Viskas buvo gerai, pagal planą, bet prasidėjo energetinė krizė ir infliacija, kuri palietė mūsų sektorių labai smarkiai. Elektros kainos pradėjo kilti nuo rugsėjo. Patys kalti – gerai nesuplanavome, kiek dujų ir elektros kainos kils. Bet kaip tu gali žinoti? – svarsto Roberta. – Jei klausiate, ar darytume toliau žingsnius maitinimo versle, atsakymas būtų „ne“. Manau, kad kažkada situacija pagerės, bet dabar šis laikotarpis visus gąsdina.“
„Dar viename restorane trumpiname darbo laiką, visur taupome energetiką – reguliuojame apšvietimą. Pasispaudžiame ir taupome“, – pripažįsta Andrius.
Kainų augimą kompensuoja iš savo kišenės
Maža to, verslininkai skaičiuoja, kad maisto žaliavos pabrango 25 proc., tačiau patikina, kad dėl to kainų klientams stengiasi nekelti, viską esą kompensuoja iš savo kišenės.
„Atėjo laikas apsispręsti – ar turėsi svečių, ar su didelėmis kainomis sėdėsi vienas, o potencialūs klientai nueis kitur pavalgyti. Nekeliame kainų, stengiamės pataupyti personalo kaina – dirbame patys. Jeigu keltume kainas, pagal visus verslo procesus, tarkime, kad antkainis būtų bent jau 300 proc., nežinau, kiek turėtų kainuoti patiekalas. Dienos pietūs dabar kainuoja 7 eurus, tai turėtų būti apie 14 eurų. Kas už tiek valgys?“ – kalba Roberta.
„Kai kompensuoji iš savęs, nekeli kainų, viskas po truputį kaupiasi“, – sako Andrius ir priduria, kad visi sunkumai prasidėjo dar anksčiau – per pandemiją, kuri prikaupė daugiau kaip 150 tūkst. eurų skolų valstybei.
Sunkumai prasidėjo per pandemiją
„Mus uždarė, valstybė mokėjo už prastovas darbuotojams, kaupėsi mokesčiai VMI ir „Sodrai“, nes per pandemiją leido jų nemokėti ir atidėti, taip susikaupė skola. Kai dabar per mėnesį tenka sumokėti vos ne papildomus 4 tūkst. eurų, o kai dar viskas dabar pakilo, jei atvirai, – kasdien galvoji, kaip išgyventi. Apyvartos pakritusios 30-40 proc.“, – pripažįsta Roberta.
Be to, nuolat jaučiamas spaudimas nevėluoti ir susimokėti laiku.
„Pavėluoji sumokėti mokesčius, „Sodra“ po dienos atsiunčia grasinantį laišką su įspėjimais kaip nutrauks paskolos sutartį ir lieps susimokėti visą sukauptą skolą, jei mes toliau pažeidinėsime jų nustatytus terminus. Nelabai malonu, kai sąžiningai moki mokesčius, o atėjus sunkiam laikui, tave spaudžia“, – nusivylimo neslepia moteris.
Vis dėlto, pašnekovų teigimu, praeiti metai šeimos verslui buvo sunkesni nei pandemija. 2021 m. esą buvo rekordiniai apyvartų prasme.
„Žmonės buvo išsiilgę pramogų. Tada snigo, lauke vos aštuoni laipsniai, o pavėsinėse žmonės prie staliukų geria alų ar kavą. Viską net filmavo“, – prisimena Andrius.
„Paprastai rugsėjis ir spalis apyvartų prasme būdavo geri mėnesiai, bet po praėjusios rugsėjo 1 d. jos nukrito apie 70 proc., ir svečių nebeatsirado. Infliacija padarė savo“, – priduria Roberta.
Pradėjo dar vieną smulkųjį verslą
Nepaisant sunkumų, pora toliau planuoja naujas veiklas. Jiezne šalia ežero jiedu pastatė namelį, kurį nuomoja svečiams.
„Vienas verslas „gimdo“ kitą. Vilniečiai kaip kokia bomba važiuoja. 40 proc. užimtų dienų buvo gruodį. Džiaugiamės, kad sekasi, nes konkurencija didelė – nemažai namelių pristatyta“, – šypsosi Andrius.
