„Na Lietuva išsiskiria tuo, kad apskritai gyventojai labai daug savo finansinio turto laiko neįdarbinto ir laiko arba indelių arba grynųjų pavidalu. Eurostat duomenimis, net 71 proc. viso namų ūkio finansinio turto yra būtent indeliai ir grynieji. Tuo tarpu, vidutiniškai, Euro zonoje, tas lygis yra tik 40 proc. O tarkime, tokiose Skandinavijos ir Šiaurės šalyse, kaip Danijoje ir Švedijoje, tai tik 18 proc. finansų yra laikoma indelių arba grynuoju pavidalu“, – „Žinių radijui“ aiškino I. Genytė-Pikčienė.
„Visas kitas finansinis turtas yra investuotas. Ar tai būtų kotiruojamos akcijos, ar tai būtų pensinių fondų teisės, investicinių fondų teisės, obligacijos, Vyriausybės vertybiniai popieriai“, – pridūrė ji.
Ekonomistė sako, kad toks lietuvių nenoras investuoti gali būti dėl trūkstamo finansinio raštingumo ir nemokėjimo naudotis finansiniais įrankiais.
„Problema matyt glūdi tame, kad mūsų yra nepakankamas finansinis raštingumas. Ir mes, lietuviai, nesinaudojame finansinėmis rinkomis ir kitais finansų rinkų produktais“, – minėjo ji.
Pasak I. Genytė-Pikčienės lietuviams reikėtų daugiau susimastyti ką daryti su savo santaupomis. Ekonomistės manymu, kiekvienas namų ūkis turėtų turėti pakankamai pinigų 3-6 mėnesių išlaidoms, bet kai sumos didesnės, reiktų pagalvoti apie investicijas.
„Reikėtų kiekvienam mūsų susimąstyti apie savo indelius banke ir jeigu jų yra didesnės sumos, kurios užsilieka toms, daugiau nei privalomos higienos reikmėms. Nes kaip žinia, taip, kiekvienas namų ūkis turi turėti apie 3 mėnesiu ar pusmečio indelių sumą savo išlaidų, kad nenumatytais atvejais galėtų jais pasinaudoti. Bet jeigu yra didesnė suma negu tokia, tai natūralu pagalvoti, kaip ją perkelti iš bankų į kažkokius kitus finansų rinkų siūlomus instrumentus“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
