Panevėžio rajonas niekuo neišsiskiria iš kitų Lietuvos regionų – pajėgūs dirbti renkasi darbą didesniuose miestuose, nes ten didesnė pasiūla, o rajoniniuose miesteliuose darbo pasiūla menkesnė.
Sausio 1 dieną Panevėžio rajone nedarbo lygis buvo 7,9 proc. Tuo pačiu metu nedarbo lygis Šiaulių rajone buvo 8,6 proc.
Prastesnė padėtis Rokiškio rajone
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pateikė skaičius, koks nedarbo lygis buvo sausio 1 dieną ir juos palygino su kitais Panevėžio apskrities rajonais.
„Panevėžio rajone registruotas nedarbas sausio 1 d. buvo 7,9 proc. – tai 2,1 procentinio punkto žemesnis nei 2022 metų pradžioje (10 proc.). Registruotas nedarbas Panevėžio rajono savivaldybėje yra žemiausias tarp visų apskrities savivaldybių. Panevėžio mieste tuo pačiu laikotarpiu nedarbas buvo 8,6 proc., Biržų rajone – 10,8 proc., Kupiškio rajone – 8,6 proc., Pasvalio rajone – 9,2 proc., Rokiškio rajone – 11,4 proc. Todėl Panevėžio rajone ne pati blogiausia padėtis“, – teigė M. Jankauskienė.
Yra ir ilgalaikių bedarbių
Pasak Užimtumo tarnybos specialistės, sausio pradžioje Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 2567 darbo ieškantys Panevėžio rajono gyventojai.
„Iš jų – 1212 moterų ir 1355 vyrai. Darbo ieško 403 jaunimo atstovai iki 29 metų. Be to, Užimtumo tarnybos Panevėžio skyriuje buvo registruota 1790 rajono gyventojų, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, iš jų – 826 moterys, 964 vyrai, 324 jaunuoliai iki 29 metų amžiaus. Bedarbio statusą turi 764 vyresni nei 50 metų asmenys. Iš jų 274 ilgalaikiai bedarbiai, 202 žmonės su negalia, 43 absolventai. Beje, sausio pradžioje 486 Panevėžio rajono gyventojams suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas“, – pateikė statistinius duomenis M. Jankauskienė ir informavo, kad tarnyba kiekvieną mėnesį tikslina ieškančių darbo skaičius bei turi informacijos, kokių specialistų labiausiai reikia.
Darbdaviai ieško kvalifikuotų darbuotojų
„Per gruodžio mėnesį į Užimtumo tarnybą kreipėsi 320 darbo ieškančių Panevėžio rajono gyventojų, iš jų – 282 buvo suteiktas bedarbio statusas.
Labiausiai trūksta žemės ūkio specialistų, veterinarijos gydytojų, zooinžinierių, agronomų. Darbdaviai ieško gyvulininkystės darbuotojų, melžėjų, nekvalifikuotų žemės ūkio darbininkų. Darbdaviai labiau ieško kvalifikuotų darbuotojų, o rajono gyventojai pageidauja dirbti nekvalifikuotą darbą – pagalbiniais darbininkais, valytojais, nekvalifikuotais atsitiktinių darbų darbininkais, sargais, pakuotojais“ – aiškino Užimtumo tarnybos atstovė spaudai.
Darbų pasirinkimas ribotas
Anot Užimtumo tarnybos specialistės bedarbystei įtakos turi ne vienas faktorius.
„Priežastys – įvairios. Tai ir senėjimas, ir gyvenamoji vieta, ir emigracija. Visos išvardintos priežastys turi įtakos nedarbui. Be to, kaimiškų vietovių gyventojai dažniausiai susiduria su nuvykimo į darbo vietą problemomis, bet dažniausiai gyvenamojoje vietovėje darbdavių siūlomų darbo vietų pasirinkimas yra labai ribotas.
Dalis gyventojų yra vyresnio amžiaus, turi sveikatos problemų. Beveik kas trečias Užimtumo tarnyboje registruotas Panevėžio rajono gyventojas – 30,1 proc. – vyresnis nei 55 metų“, – vardijo priežastis M. Jankauskienė ir pridūrė, kad nemaža klientų dalis dirba su žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitais, kurie neturi įtakos registruoto nedarbo procentiniam dydžiui.
Seniūnijose pakanka ieškančiųjų darbo
Nors Užimtumo tarnybas nerenka informacijos apie nedarbo lygį pagal Panevėžio rajono seniūnijas, bet šiokią tokią informaciją turi.
„Daugiausia darbo neturinčių asmenų šių metų pradžioje buvo Panevėžio seniūnijoje, apie 318, iš jų 126 vyresni nei 50 metų. Velžio seniūnijoje iš maždaug 300 nedirbančių asmenų 122 yra vyresni nei 50 metų. Krekenavos – apie 200 darbo neturinčių asmenų, iš jų 74 vyresni nei 50 metų, Karsakiškio – apie 160, iš jų apie 70 vyresni nei 50 metų, Ramygaloje – apie 148, iš jų apie 70 vyresni nei 50 metų“, – pateikė skaičius M. Jankauskienė.
Pasiteiravus, kaip sprendžiamos bedarbystės problemos Lietuvoje, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai teigė, kad nedirbančių gyventojų užimtumui didinti buvo skiriama daug dėmesio.
„Nuo pernai liepos pradėta įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų. Stokojantiems socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti, turintiems įvairių priklausomybių, ilgalaikiams bedarbiams ir vengiantiems priimti darbo pasiūlymus asmenims, suteikus darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, pradedama teikti individuali kompleksinė pagalba“, – aiškino M. Jankauskienė ir teigė, kad Užimtumo tarnyba perėjo prie labiau diferencijuotų paslaugų teikimo.
Savivaldybė nekuria darbo vietų
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis turi savo nuomonę ir apie nedarbo lygį rajone, ir kaip spręsti tą problemą.
„Rajono nedarbo lygis nėra toks prastas, netgi žemesnis procentas nei nedarbo lygis šalyje. Be to, dažnai sakoma, kad darbo vietas turi kurti verslas. Jeigu verslas apsirūpinęs darbo jėga, jeigu jis sėkmingai dirba, laisvų darbo vietų kaip ir nėra. Naujas darbo vietas verslas nepakankamai kuria, nors Panevėžio rajone sąlygos kurti verslą sudarytos Ramygalos pramonės parke.
Pati Savivaldybė – ne ta įstaiga, kuri kuria darbo vietas. Kita vertus, tų, kurie neturi darbo arba jo ieško, kvalifikacija nėra aukšta, o verslininkai ieško kvalifikuotų darbuotojų“, – aiškino rajono meras ir pridūrė, kad tarp ieškančių darbo yra profesionalių bedarbių, kurie nelabai nusiteikę dirbti.
Bedarbystė – globali tema
Pasak rajono mero, bedarbystės problema yra visame pasaulyje ir vyrauja maždaug 6 proc. lygis.
„Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse bedarbystės lygis didesnis nei Lietuvoje. Kaip spręsti bedarbystę, klausimas opus. Rajono savivaldybėje yra parengti planavimo dokumentai, bet jie neišsprendžia nedarbo problemos. Juolab kad turime Ramygalos pramonės parką, kur sukurtos visos sąlygos verslui steigti įmones, perdirbimo pramonę.
Mums sakoma – rajone nėra sukurtos infrastruktūros. Nuvažiuokite į didesnes rajono gyvenvietes, miestelius. Ten visa infrastruktūra yra, tik reikia ja pasinaudoti. Kita vertus, ne visi gali būti verslininkais ir vystyti verslą. Tačiau tai jau kita tema“, – kalbėjo P. Žagunis ir teigė, kad bedarbystė – visos Lietuvos globali tema.
Mažėja pašalpų prašytojų
Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė nesutinka, kad daugiausia bedarbių yra jo vadovaujamoje seniūnijoje.
„Nežinau, iš kur tokie skaičiai. Seniūnijoje netgi yra mažiausiai socialinių pašalpų atidirbinėtojų. Panevėžio seniūnija – priemiestinė, darbą susirasti mieste nėra sudėtinga. Yra darbų ir yra dirbančiųjų.
Kitas dalykas, galbūt darbo ieškantieji užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, bet neprašo pašalpos, todėl mes jų nežinome. Tie, kurie prašo pašalpos, yra nuolatiniai prašytojai, bet kasmet jų vis mažiau“, – aiškino seniūnas ir teigė, kad darbo pasiūla yra ir Panevėžio seniūnijoje.
Ieško gerų darbuotojų
Paįstrio seniūnijos seniūnas Virginijus Šležas naujienų portalui JP teigė, kad darbo ieškančių nėra.
„Yra darbdavių, ieškančių gerų darbuotojų. Tokių, kurie dvi dienas padirba ir jam kažkas nepatinka, pakanka visur. Jie dirbti nenori arba jau negali, arba viskas pragerta. Tokie tik moka pašnekėti, kad ieško darbo. Žinoma, yra ir kitokių atvejų. Bankrutavo įmonė ir žmonės neteko darbo.
Bet jie ieško darbo ir nori dirbti. Tokie pašalpomis pasinaudoja porą mėnesių ir susiranda darbą. Šiuo metu nedirba statybininkai, bet jie pašalpas ima iki oro atšilimo. Vos stos geri orai, jie iškart pradės dirbti“, – pasakojo seniūnas ir teigė, kad ir Paįstrio seniūnijoje yra kategorija bedarbių, kurie tiesiog vengia dirbti ir tam turi tūkstančius priežasčių.
