Per pasaulį ritasi atleidimų banga
Pirmieji didžiųjų technologijų kompanijų pranešimai apie planuojamus masinius atleidimus pasirodė dar pernai rudenį.
Lapkričio pradžioje skelbta, kad naujasis „Twitter“ savininkas Elonas Muskas planuoja atleisti apie 3700 darbuotojų – pusę visų dirbančių. „Amazon“ skelbė planuojanti panaikinti 18 tūkst. darbo vietų, t. y. atleisti apie 6 proc. darbuotojų, tą patį rengiasi daryti ir „Facebook“ valdanti bendrovė „Meta“.
JAV technologijų milžinė „Microsoft“ taip pat paskelbė, kad planuoja atleisti 10 tūkst. darbuotojų. O „Google“ valdanti bendrovė „Alphabet“ planuoja atleisti 12 tūkst. darbuotojų. Dar viena technologijų milžinė IBM atleidžia 3,9 tūkst. darbuotojų.
JAV vaizdo konferencinio ryšio paslaugas teikianti bendrovė „Zoom Video Communications Inc.“ atleis apie 1,3 tūkst. žmonių.
Neseniai JAV internetinių mokėjimų milžinė „PayPal“ paskelbė, kad atleidžia 2 tūkst. darbuotojų, o JAV technologijų gigantė „Dell“ atsisako maždaug 6,65 tūkst. darbo vietų.
Vis dėlto atleidimų banga pradeda ristis ne tik JAV kompanijose ir ne tik technologijų sektoriuje.
Švedų muzikos transliavimo internetu platforma „Spotify“ atleidžia 600 darbuotojų.
Taip pat JAV automobilių gamintojas „Ford“ Europoje ketina imtis masinių atleidimų. Skelbiama, kad planuojama atleisti apie 3,2 tūkst. darbuotojų.
Nyderlandų elektronikos milžinė „Philips“ pranešė, kad iki 2025 m. visame pasaulyje atleis apie 10 tūkst. darbuotojų.
JAV pramonės milžinė „3M“ visame pasaulyje atleis apie 2,5 tūkst. gamyboje dirbančių darbuotojų.
Kinijai priklausanti plieno gamintoja „British Steel“ gali atleisti iki 1,2 tūkst. darbuotojų Jungtinėje Karalystėje.
Naujausias pavyzdys – JAV pramogų milžinė „Disney“ paskelbė, kad atleis 7 tūkst. darbuotojų.
Tad kodėl pasaulyje taip sparčiai daugėja masinių darbuotojų atleidimų?
Baigėsi pigių pinigų laikmetis
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad yra viena fundamentali priežastis – baigėsi pigių pinigų laikmetis.
„Kylančios palūkanų normos apnuogina daugelio sričių tam tikrus iššūkius ir horizontą nudažo realistiškesnėmis, o ne tik rožinėmis, spalvomis. Kai pinigai buvo labai pigūs, tos įmonės, kurios turėjo didžiulį potencialą ateityje, tiek daugiau samdydavo darbuotojų, nei joms reikėjo tuo momentu, tiek ir investuodavo per daug, ir ne visada kreipdavo dėmesį į pelningumą.
Kai pinigai pabrango, įmonėms didėja spaudimas rodyti rezultatus čia ir dabar, ir perspektyvų tokiomis rožinėmis spalvomis nebepiešti. Ypač toms įmonėms, kurios buvo sparčiame augimo kelyje, visų pirma technologijų įmonės nusileido ant žemės ir atsisveikino su dalimi darbuotojų“, – komentuoja jis.
Pašnekovas prognozuoja, kad šiemet situacija apsivers į kitą pusę.
„Kai yra daug pinigų, turi infliaciją, bet mažą nedarbo lygį. Tad pernai turėjome daug pinigų, bet mažai prekių. Šiemet bus atvirkščiai – turėsime daug prekių, bet mažai pinigų. Tada bus žymiai mažesnė infliacija, bet didesnis nedarbo lygis ir bankrotų skaičiaus augimas“, – sako Ž. Mauricas.
Tai – tik pirmosios kregždės
Masiniai atleidimai pasaulyje, anot ekonomisto, susiję ir su makroekonominėmis tendencijomis – šiais metais daugelis Vakarų valstybių, tikėtina, panirs į recesiją.
„Sakyčiau, kad tai – tik pradžia ir pirmosios kregždės, t. y. technologijų sektorius, toliau seks statybų sektorius ir su juo susijusios pramonės sritys, visų pirma baldų pramonė, kuri išgyveno didžiulį pakilimą. Tada ateis [atleidimai – red.] ir į transporto sektorių.
Tikėtina, kad tai atsilieps per visą ekonomiką, nes centriniai bankai pasiryžę toliau kelti palūkanų normas ir, matyt, jos bus išlaikytos aukštame lygyje iki rudens. Tada jau galėsime skaičiuoti netikėto bei staigaus palūkanų normų kilimo viščiukus, turbūt matysime žymiai daugiau ir platesnio spektro atleidimų“, – svarsto Ž. Mauricas.
Pasak jo, susidūrusios su sunkumais ne visos tarptautinės kompanijos pasuka darbo vietų mažinimo keliu: „Matome, kad vienos įmonės atleidžia darbuotojus, o kitos mažina kainas. Viena pirmųjų „Tesla“ paskelbė mažinanti kainas labai daug – iki 20 proc. Tai daug kam buvo netikėta ir šokiravo. „Fordas“ ir dar keli gamintojai jau pasekė šiuo pavyzdžiu.“
Esame tarsi uragano centre
Ž. Maurico teigimu, Lietuvą nuo atleidimų gelbėja didžiulis darbuotojų trūkumas.
„Įmonės iš paskutiniųjų stengsis darbuotojų neatleisti, nes vėliau, galbūt kitais metais, situacijai pagerėjus bus sunku juos prisikviesti atgal. Esu linkęs iki šių metų pabaigos į situaciją Lietuvoje žiūrėti optimistiškai, bet vėliau visko gali būti.
Viskas priklausys nuo bendros pasaulinės makroekonominės situacijos. Jeigu krizė bus ilgesnė ir gilesnė, tada gali būti, kad šios tendencijos atsiris ir į Lietuvą. Bet dabar ji turi didesnį imunitetą“, – prognozuoja ekonomistas.
Pasak jo, dabartinių masinių atleidimų pasaulyje pasekmių Lietuvoje kol kas niekaip nejaučiame, nors darbo rinkos lėtėjimas jau prasidėjo.
„Vartotojų lūkesčiai labai geri, esame labiau inertiški. Džiaugiamės šilta žiema, kad pavyko atlaikyti energetikos kainų šuolį. Gyvename kol kas teigiamomis nuotaikomis, bet realiai esame tarsi uragano centre: visur aplink sukasi audra, o mes esame vadinamoje uragano akyje.
Vienintelė viltis, kad tas uraganas nusilps, bet didesnė tikimybė, kad jis pasisuks ir mes vis tiek jį pajusime. O kol kas nelabai jaučiame pasekmių, pernai gruodį pasirodė tik pirmosios kregždės – įmonėse sumažėjęs naujų darbuotojų priėmimas. Lietuvoje tik šią žiemą prasidėjo darbo rinkos sulėtėjimas“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Ekonomisto vertinimu, jei rudenį ekonominė situacija nebus gera, atleidimų banga gali atsiristi ir į Lietuvą.
„Atleidimus gal pavyks prašokti, bet jei jų bus, tai labiau rudenį. Jeigu link rudens matysime, kad centriniai bankai pradeda mažinti palūkanas, tada gal prašoksime ir šią krizę. Bet jei rudenį situacija bus nelabai teigiama, gali būti, kad ir Lietuvoje gausime uragano“, – priduria jis.
Mačiulis: įmonės mato mažėjantį darbuotojų poreikį
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat atkreipė dėmesį į darbo rinkos lėtėjimą.
„Darbuotojų trūkumo problema šiek tiek išsisprendė per grynąją imigraciją. Praėjusių metų pradžioje kas trečia įmonė sakė, kad pagrindinis veiksnys, stabdantys jų augimą, yra darbuotojų trūkumas, o dabar tai sako kas penkta. Kas antra sako, kad dabar – nepakankamos paklausos problema. Laisvų darbo vietų skaičius nukrito į žemiausią lygį per beveik dešimtmetį.
Tai yra aiškus signalas, kad įmonės atsargiau kuria naujas darbo vietas, mato mažėjantį darbuotojų poreikį. Skirtumai labai netolygūs tarp įvairių sektorių – kai kurie šiemet klestės, o kai kurie susidurs su didesniais iššūkiais“, – pristatydamas ekonominę apžvalgą kalbėjo ekonomistas.
