Vos už 6 km nuo Klaipėdos įsikūrusiame Mazūriškių kaime dygsta naujas gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame apsigyvens dešimtys jaunų šeimų. Daugeliui jų – tai pirmasis nuosavas būstas. Šeimos, čia nusižiūrėjusios pirmuosius savo namus, tikisi juos įsigyti su valstybės subsidija, kuri skiriama regionuose besikuriančioms jaunoms šeimoms.
Lėšų visiems nepakanka
„Mūsų Klaipėdos rajonas yra ypač augantis, ir mes tikrai turime labai didelį susidomėjimą subsidijomis. Pernai ir užpernai vidutiniškai gavome po 1000 prašymų jas skirti“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Butkus.
Pernai subsidijoms pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms valstybė skyrė rekordinę sumą – apie 25 mln. eurų. Tačiau norinčių gauti paramą vis tiek buvo daugiau, nei numatyta pinigų.
Soneta Brinienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja, sako, kad kiekvienais metais fiksuojamas augantis subsidijų būstui įsigyti prašančių šeimų skaičius. Pernai parama buvo skirta 1,6 tūkst. jaunų šeimų.
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės atstovo V. Butkaus, nemažai subsidijų prašiusių žmonių vis dar laukia eilėje nuo praėjusių metų, tačiau iki šių metų sausio 15 d. tokie gyventojai turėjo savivaldybę informuoti, kad subsidija jiems vis dar aktuali. To nepadarę iš eilės buvo šalinami.
Gyventojai nepatenkinti, kad norint gauti subsidiją, reikia ilgai laukti, o šiemet, panašu, šansų jos sulaukti bus dar mažiau, nes šiai skatinamajai priemonei numatyta skirti tris kartus mažiau nei pernai – jau tik 8 mln. eurų.
„Reikės spręsti daug kitų problemų, patys suprantate – tiek šildymo kompensacijos, tiek energijos kainų dalies kompensavimas, tiek kiti dalykai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tiesa, ji ramina, kad numatyta kompensacijų būstui įsigyti suma nėra galutinė, ją bus galima peržiūrėti metų viduryje.
Kritikuoja ir Lietuvos bankas
Valstybės parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti regionuose įsigaliojo 2018 m. Šia priemone valstybė siekia gaivinti regionus ir skatinti gimstamumą.
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad šie tikslai vargiai buvo pasiekti. Jo manymu, valstybės parama šioje srityje naudojama neefektyviai – šeimoms, kurioms parama galėtų priklausyti, keliama per mažai reikalavimų.
„Subsidijas leidžiama gauti praktiškai visoms jaunoms šeimoms, nepriklausomai nuo jų pajamų ar galimybių savarankiškai įsigyti būstą“, – teigia M. Lingė.
Tam pritaria ir Lietuvos bankas. Pasak šios institucijos Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, subsidijos taikomos per plačiai ir negerina būsto įperkamumo rodiklių. Priešingai, subsidijos kaip tik prisidėjo prie nekilnojamojo turto kainų augimo.
Statistika rodo, kad maždaug trečdalis paramos gavėjų subsidijas panaudojo įsigyti būstams vos per keletą kilometrų nutolusiems nuo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad galima daryti prielaidą, jog formaliai tokie žmonės įsikūrė regionuose, tačiau iš tiesų dirba ir vaikus į mokyklas leidžia miestuose.
Ekonomistai skaičiuoja, kad norint įsigyti 60 kv. metrų ploto būstą Vilniuje reikia trylikos vidutinių atlyginimų. Pagal šį rodiklį Lietuvos sostinę Šiaurės Europoje lenkia tik Stokholmas, o būsto kainos Vilniuje nebedaug atsilieka ir nuo Londono.
Todėl natūralu, kad gyventojai aktyviai naudojasi visomis priemonėmis tam būstui įsigyti, taip pat – ir valstybės subsidijomis. Tiesa, M. Navickienė pataria per daug vilčių į valstybę nedėti.
„Turbūt natūralu, kad visoms Lietuvos jaunoms šeimoms užtikrinti subsidijų nebus įmanoma“, – pripažįsta ministrė.
Vis dėlto Lietuvos bankas prognozuoja, kad ateityje įpirkti būstą gali būti šiek tiek lengviau, nes nuo spalio NT kainos nebeauga, o atlyginimai toliau didėja. Tad gerės ir būsto įperkamumo rodikliai.
Dabar galiojančią paramos jaunoms šeimoms tvarką ketinama taisyti, pavyzdžiui, nustatant būsto kainos ribas ar eliminuojant didžiuosius miestus supančias žiedines savivaldybes. Taip pat rekomenduojama didinti amžių, iki kurio subsidijos prašančios šeimos laikomos jaunomis.
Delfi primena, kad finansinė paskata šiuo metu teikiama skiriant 15-30 proc. dydžio subsidiją, priklausomai nuo, ar šeimoje yra ir kiek yra vaikų. Subsidija skiriama būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu, pradiniam įnašui padengti.
Subsidijos prašantys sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo negali būti vyresni nei 36-erių. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK reportažą:
