„Pavasario sesijoje kalbame apie akcizų įstatymo pakeitimus, kurie yra pateikti dar 2021-ais metais Seime. Jie yra svarstomi komitetuose, iš esmės tai yra raudonajam dyzelinui, angliai, kitiems iškastiniams kurams, kaip dyzelinas kai kuriais aspektais, įvedama CO2 dedamoji, bet per tą laikmetį labai daug kas pasikeitė.
Vakar Briuselyje Žaliojo kurso teisės aktai buvo patvirtinti, tai reiškia, kad Briuselis nuo 2026–2027 metų visoje Europoje pradeda reguliuoti akcizus, tiek transporte, tiek šildymo sektoriuje. Tiek degalinės, dujų tiekėjai, tiek šilumininkai turės pirkti taršos leidimus ir tai persikels ant gyventojų, vartotojų, kurie vairuoja automobilius“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė S. Gentvilas.
„Mes turime daryti įdirbį, kad pasiruošti, nes Briuselio mokesčiai yra svarbūs, nes Europa vėluoja su klimato kaitos tikslais, Lietuva irgi, turime ataskaitą, kad 2021-ais metais padidėjo reikšmingai mūsų išmetimai, lyginant su 2020-ais, tai mes vėluojame savo tikslus įgyvendinti ir gyvename ateities sąskaita. Akcizai yra vienas iš sprendimo būdų“, – pridūrė jis.
Politikas aiškina, kad gyventojams yra suteikiama labai daug paramos, kad jie persitvarkytų, tiek savo šildymo sistemą, taip pat ir savivaldybėms, jog jos pertvarkytų savo centralizuoto šildymo sistemas. Anot jo, ne pirmi metai Europa, Lietuvos įvairios vyriausybės, padeda gyventojams ir savivaldybėms persitvarkyti šildymą.
„Transporto sektoriuje turime mažiausius akcizus Europoje, jie arti minimumo yra ir transporto sektoriuje irgi turime iššūkį, kad galime važinėti efektyvesniais automobiliais ir valstybei labai svarbu didinti žmonių pajamas, bet skatinti juos ir raginti efektyviau naudoti tai, kas kelia taršą ar gadina sveikatą. Akcizai tam yra taikomi ir tai natūrali valstybės priemonė, raginti nevartoti to, kas žalinga“, – sakė ministras.
Tuo tarpu kalbėdamas apie aplinkosauginius mokesčius, liberalas pabrėžė, kad dauguma iš šios grupės mokesčių jau yra pasikeitė ir jie yra daugiau taikomi verslui, todėl gyventojai jų nepajaus.
„Aplinkosauginiai mokesčiai jau iš esmės dauguma pasikeitę, bet jie daugiau yra verslui, verslo atliekų tvarkymo mokesčiai. Padidėjo paskata išleisti į rinką perdirbamas pakuotes, kad jas būtų lengviau surinkus perdirbti ir grąžinti į gyvenimą. Antras dalykas, sąvartynų taršos mokesčiai pakilo verslui, kad irgi rūšiavimas, perdirbimas būtų skatinamas, o ne tiesiog nuveži ir palieki ateities kartoms susitvarkyti“, – tvirtino S. Gentvilas.
„Tai verslą liečiantys mokesčiai, kurių gyventojas nemato, bet jie yra svarbūs, nes dažnai kaip gyventojai neturime pasirinkimo, kokią paslaugą perkame. Todėl ir versle turi būti spaudimas rinktis ekologiškas technologijas, pakuotę, gamybos būdą. Mokestinė aplinka spaudžia pramonę ieškoti ekologiškų alternatyvų“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė vasario pradžioje tvirtino, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.
Politikė aiškino, kad mokesčių reforma yra suskirstyta į šešias temines grupes, iš kurių dvi – aplinkosauginiai mokesčiai ir turto mokesčių plėtra jau yra paviešintos.
Ji taip įvardijo likusias keturias temines grupes, kuriuose planuojami pakeitimai, t.y. žmogaus taupymo, investavimo instrumentas, verslo investicijų skatinimas, sektorinių pelno mokesčių lengvatos ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) peržiūra.
2021 m. vasarį Finansų ministerijai subūrus Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, ministerija sulaukė apie 200 pasiūlymų, kaip koreguoti šalies mokesčių sistemą.
Grupę sudarė 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.
Nors Finansų ministerija šių metų pradžioje skelbė, kad jau analizuoja bei sistemina mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje pateiktus siūlymus, vėliau imta akcentuoti, kad atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje, išaugusį neapibrėžtumą regione – šis laikas nėra tinkamas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius.
