Nors bendras kainų augimo tempas sulėtėjo, maistas toliau brangsta: pigiausių prekių krepšelis sausį kainavo dar 0,5 euro brangiau, skaičiuoja kainų stebėjimo portalas Pricer.lt.
„Maisto kainos Lietuvoje auga tikrai be precendento‟, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Gyventojai sako, kad maisto brangimas matomas be didesnių pastangų.
„Perki tuos pačius produktus – juk matai: 3 centais, po to 5 centais, po to jau 10, po to dvigubai‟, – apie kainų augimą kalbėjo viena pirkėja.
„Mano krepšelis – viskas kažkiek pabrango‟, – teigia parduotuvėje kalbintas vyras.
„Palyginti labai brangu. Kai už litrą pieno reikia mokėti vos ne 2 eurus, na, tai tikrai brangu‟, – sako viena senjorė.
Kai kurie kainų ekspertai siūlo boikotą – taip numušti kainas esą gali patys pirkėjai.
„Verslas kainas mažina ne iš geros širdies, ne klausydamas Vyriausybės nurodymų. Verslas mažina kainas tada, kai krenta jo apyvarta‟, – sako Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Idėja ta, kad jeigu žmonės nustotų pirkti labiausiai išbrangusias prekes, pavyzdžiui, pieno produktus, verslas būtų privestas mažinti jų kainas.
„Lietuvoje žmonės nesugeba susiorganizuoti – jeigu palyginsime Prancūziją ir panašiai, – ir vieningai boikotuoti. Jie keičia elgseną, kai juos įvaro į kampą‟, – įsitikinęs P. Čepkauskas.
Prancūzijoje šiuo metu vyksta protestai dėl pensijų reformos, o prieš keletą metų kilo vadinamasis „geltonųjų liemenių“ judėjimas, paskatintas degalų akcizo augimo, vėliau sukrėtęs šalį riaušėmis.
Lietuvoje yra buvę boikotų. 2016 metais per Lietuvą nuvilnijo nepasitenkinimas pabrangusiais kalafiorais, 2020 metais dėl „Grigeo‟ skandalo dalis pirkėjų boikotavo „Grite‟ produkciją. Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste pernai dalis gyventojų pradėjo ignoruoti „Viči‟ gaminius.
Prekybininkai apie šiuos boikotus kalbėti atsisakė, tačiau neoficialiai tikino, kad nė viena tokia iniciatyva neturėjo ilgalaikio efekto – nei kainai, nei pardavimams.
Ekonomistai priduria, kad atsisakyti kurio nors prekės ženklo įmanoma, tačiau atsisakyti kurio nors viso sektoriaus skamba utopiškai.
„Buvo pavyzdys su degalais. Kai šoktelėjo iki 2 eurų, galvojome, kad degalų suvartojimas sureaguos pakankamai stipriai, tačiau ką pamatėme: taip, vartojimas šiek tiek pasikeitė, bet tie pokyčiai buvo pakankamai maži. Tai pienas yra tokia pat būtina prekė‟, – sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Boikotuoti nėra sprendimas. Na, turbūt vartotojas mažiau nevalgys‟, – sako centrinio banko vadovas G. Šimkus.
Kalbinti gyventojai nusiteikę skeptiškai, nors kai kuriuos iniciatyva sudomino.
„Tikrai nepadėtų. Kiekvienas pasiims savo: gamintojas, perdirbėjas, prekybininkai‟, – boikoto sėkme netiki vienas pirkėjas.
„Man labai įdomu, kaip galima nepirkti vienos prekės, – kaip mums susitarti? Aš tikrai nepirkčiau kažkokios prekės, jeigu būtų galima susitarti. Ir taip reguliuotume. Bet kaip tą padaryti?‟, – klausia viena moteris.
Gyventojai dėl nevaldomo kainų augimo pasigenda valdžios veiksmų.
„Reikia išsiaiškinti, kodėl tokios didelės kainos. Dabar gi atrodo, kad ir benzinas, ir dujos atpigo, bet mes parduotuvėje tokio greito (pigimo) nematome‟, – sako kita moteris.
„Vis tiek turėtų būti kažkokia riba, kažkokios lubos toms kainoms‟, – sako dar viena pašnekovė.
Lietuvos bankas atliko maisto kainų augimo analizę – „kriminalo‟ nerado, tačiau išsiaiškino, kad verslas visą infliacijos naštą perkėlė ant pečių būtent galutiniam vartotojui.
„Labai bendrai atsakymas būtų – taip. Situacija Lietuvoje buvo pakankamai gera ta prasme, kad vartotojai, bent jau kiek apima mūsų tyrimas, atrodo, kad sugerdavo visą tą kainų padidėjimą ir tas kainų padidėjimas vyko visose grandyse‟, – sako G. Šimkus.
Šį tyrimą Lietuvos bankas oficialiai pristatys kitą savaitę. Tačiau jame nebus jokių siūlymų, kaip sumažinti arba bent pristabdyti maisto kainų augimą.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
