„Palūkanų normos Lietuvoje – aukščiausios euro zonoje. (...) Komercinių bankų pelnai pernai augo 50–70 proc. Bet didžiausi bankai tik ragina gyventojus vis labiau taupyti, o už indėlius didesnių palūkanų mokėti nenori. Be to, jau norėjo vėl drastiškai didinti savo paslaugų įkainius, bet dabar to lyg ir atsisakė.

O Lietuvos bankas pernelyg rūpinasi komercinių bankų likvidumu ir pelningumu, o ne žmonių padėtimi. Iš Vyriausybės irgi jokių pasiūlymų – nei dėl didesnio pelnų apmokestinimo, nei dėl nepagrįstai augančių tarifų už bankų paslaugas“, – sako R. Budbergytė.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei pripažįstant, kad Lietuvoje veikiančių bankų pelnai šiemet gali išaugti net du kartus ir siekti bemaž 1 mlrd. eurų, Seimo narė ragina Lietuvos banką ir Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų. Taip pat ji pažymi, kad Lietuvos bankas tik dabar žada peržiūrėti paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis produktą, nors tą buvo galima padaryti anksčiau.

„Kas žino, kodėl tik 550 eurų galima išsigryninti be mokesčių? Siūlome didinti šią sumą ir į mokėjimo krepšelį įtraukti daugiau paslaugų“, – paaiškina socialdemokratė.

R. Budbergytė ir socialdemokratų Seimo frakcija siūlo sukurti mokestinio kredito gyventojams sistemą.

„Mokestinis kreditas – ne naujiena Vakarų šalyse. Asmuo gali pasiskolinti tam tikrą sumą iš savo sumokėtų mokesčių – arba tam tikrą laiką mokesčių nemokėti, arba mokėti mažesnius mokesčius“, – savo pasiūlymą komentuoja socialdemokratė R. Budbergytė.

Primenama, kad Lietuvos bankas pirmadienį pasiūlė priemones, kaip didinti komercinių Lietuvos bankų konkurenciją bei siekti, kad išaugusius pelnus fiksavę bankai būtų socialiai atsakingesni formuodami savo paskolų ir indėlių palūkanų normas.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją