Nepaisant to, pernai 5,6 proc. augo alaus pardavimai. Didžiausią augimo dalį sudarė alus su lengvatiniu akcizu ir siekė 4,3 proc., o likusius 1,1 proc. sudarė alus be lengvatinio akcizo. Spėjama, kad apie pusė alaus kiekio su lengvatiniu akcizu buvo importuota iš ES ir trečiųjų šalių. Lengvatinis akcizas taikomas mažųjų daryklų alaus importui. Tokiu būdu Lietuva parėmė trečiųjų šalių gamintojus, o tiksliau – importuotojus.
Alkoholio vartojimo kultūros artėjimą prie vakarų Europos valstybių lėmė teisingesnė ir nuoseklesnė akcizų politika. Ne mažiau prie kultūringesnės alkoholio vartojimo kultūros prisideda ir Lietuvos barai.
Žinomų ir daugiau nei dešimtmetį Vilniuje veikiančių barų kūrėjas ir atstovas Saulius Galdikas įsitikinęs, jog barai keičia sovietines alkoholio vartojimo tradicijas ir skiepija naujas – europietiškas. Tačiau skaičiai rodo, kad kelias dar laukia ilgas.
„Kalbant apie barus, Lietuvoje norėtųsi dar geresnės, vakarietiškos alkoholio vartojimo kultūros. Vakarų Europoje baruose suvartojama iki 60 proc. viso suvartojamo alaus. Pavyzdžiui, Airijoje, 2021 m. palengvinus pandemijos suvaržymus, baruose buvo išgerta 46 proc. viso suvartojamo alaus, o iki pandemijos – net 60 proc. Tuo metu Lietuvoje šis skaičius nesiekia 20 proc.“ – teigia S. Galdikas.
Paskutiniųjų dešimties metų alkoholio rinkos Lietuvoje analizė
VMI duomenimis Lietuvoje 2012 metais buvo parduota ir (ar) suvartota 36 823 617 litrų grynojo legalaus alkoholio, o 2022 metais – 29 421 809 litrai.
Per paskutiniuosius dešimt metų Lietuvoje alkoholio suvartojimas sumažėjo 20 proc., gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį Lietuvoje mažėjo 4 proc. Darytina išvada, jog Lietuvoje per dešimt metų alkoholio suvartojimas sumažėjo 16 proc.
Per dešimtmetį alaus suvartojimas Lietuvoje krito 25 proc. Sidro ir kitų silpnų fermentuotų gėrimų smuko net 46 proc. Lengvųjų gėrimų kritimą sušvelnino per tą patį laikotarpį 32 proc. augę ramaus ir putojančio vynuogių vyno pardavimai.
