A. Izgorodino teigimu, šiuo metu teisinė aplinka ir valstybės reguliavimo politika pasikeitė iš esmės. Jeigu per COVID-19 pandemiją vyko didžiulis ekonomikos skatinimas ir buvo didelis valstybės vaidmuo suvaldant situaciją, leidžiant įmonėms ne bankrutuoti, o tęsti veiklą, – dabar to nėra.

Kovido metu valstybė techniškai ir teisiškai kaip ir neleido įmonėms bankrutuoti, tokiu būdu gelbėdama įmones nuo pandemijos (…). Ką matėme praeitais metais ir ką matysime šiais metais, labai didele dalimi yra susiję su tuo, kad valstybė grįžo prie ikikovidinio reguliavimo, tai yra, įmonės jau gali bankrutuoti, jeigu jos nesugeba išsilaikyti rinkoje‟, – aiškina ekonomistas.

Jo vertinimu, toks valstybės požiūris teisingas: pandemijos metu dalis įmonių, ypač paslaugų sektoriuje, negalėjo be paramos išsilaikyti rinkoje, tad buvo įsikišta „techniškai ir teisiškai‟, saugant tą segmentą nuo bankroto.

„Bet kovidas pasibaigė, o ekonomikos skatinimo priemonės visoje Europoje yra nutraukiamos ir visoje Europoje reguliatoriai grįžta prie normalesnės politikos. Ir tie rinkos dalyviai, kurie galėjo ir turėjo teisę nebankrutuoti, bet, deja, nesugebėjo sutvarkyti savo finansų ir nesugeba išsilaikyti rinkoje, jie pasitraukė iš ekonomikos praeitais metais dėl to, kad techniškai jau buvo leista įmonėms bankrutuoti‟, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Smulkus ir vidutinis verslas

Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį, kad kalbant apie bankrotus jau vertėtų žiūrėti ne į veiklos specifiką, o į įmonių dydį, – su problemomis susiduria smulkus ir vidutinis verslas (SVV).

„Tai yra, tos įmonės, kurios finansiškai yra labai pažeidžiamos dėl krizės ir, svarbiausia, – dėl kylančių palūkanų. Nes prisiminkime, kad Europos Centrinis Bankas dabar radikaliai kelia bazines palūkanas, dėl to, tarkime, Lietuvos banko statistika rodo, kad šiuo metu verslas Lietuvoje skolinasi brangiausiai nuo 2015 metų pradžios‟, – sako A. Izgorodinas.

Pasak jo, kylančios palūkanos, lėtėjanti ekonomika, krentanti mažmeninė prekyba, pakilusios energetikos kainos lėmė tai, kad dalis įmonių tiesiog pasitraukė iš rinkos, nes nebesugeba subalansuoti savo finansų.

Paklaustas, ar artimiausiu metu bus daugiau smulkių ir vidutinių įmonių bankrotų, A. Izgorodinas teigė gerų žinių neturintis.

„Manau, kad taip, nes Europos Centrinis Bankas bazines palūkanas kels iki pat šių metų pabaigos, tai šiuo metu bazinės palūkanos euro zonoje siekia 2 proc., labai tikėtina, kad iki metų pabaigos jos pakils iki 3 proc. Reiškia, kad ir toliau įmonės skolinsis iš bankų vis brangiau ir brangiau.

Taip, tai automatiškai reiškia, kad dalis smulkesnių bendrovių nebesugebės prigeneruoti tiek apyvartos, kad išsilaikytų rinkoje‟, – prognozuoja ekonomistas.

Anot jo, jeigu toliau bus fiksuojamas SVV įmonių bankrotų augimas, šitai anksčiau ar vėliau paveiks darbo rinką.
Aleksandras Izgorodinas

„Pasekmės pirmiausia darbo rinkai, nes smulkus ir vidutinis verslas generuoja apie tris ketvirtadalius Lietuvos BVP ir absoliučiai dominuoja šalies darbo rinkos struktūroje‟, – komentuoja ekspertas.

A. Izgorodino teigimu, valstybė ir vėl gali padėti amortizuoti šiuos iššūkius: pirma, tęsti antiinfliacines priemones, antra, paspartinti europinių pinigų įsisavinimą.

„Mano nuojauta sako, kad mes matysime dar vieną infliacijos bangelę Lietuvoje, kuri ateis šių metų pirmą ketvirtį, nes atsigauna Kinijos ekonomika, gerėja rinkų nuotaikos dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų ir tai bus labai stiprus stimulas rinkoms, žaliavų kainoms augti. Tai manau, kad verslui dar tikrai prireiks tų antiinfliacinių priemonių‟, – svarsto ekonomistas.

Anot jo, europinių lėšų įsisavinimas taip pat yra svarbus veiksnys įmonėms balansuojant savo finansus.

Komentuodamas išaugusius vartotojų pasitikėjimo rodiklius, ekonomistas teigė nemanantis, jog jie reikš ir vartojimo atsigavimą. Pasak jo, Valstybės duomenų agentūros ir „Eurostato‟ duomenys rodo, jog Lietuvos gyventojų nuotaikos pasiekė 10 mėnesių aukštumas. Tai, anot A. Izgorodino, susiję su tuo, kad nukritus dujų kainoms ir neatėjus krizei žmonės atsipalaidavo, stresas sumažėjo.


„Bet jeigu mes pasižiūrėtume į gruodžio mėnesio mažmeninę prekybą, tai ten situacija yra visai kitokia. Gruodžio mėnesį – atmetus mašinas ir degalus – mažmeninė prekyba nukrito dešimtadaliu, nors gruodžio mėnesį vartotojų nuotaikos pakilo į 10 mėnesių aukštumas‟, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, gyventojų vartojimą irgi lemia augančios palūkanos.

„Skolinasi iš bankų šiuo metu rekordiškai brangiai ir normalu, kad gyventojai turi vis daugiau pinigų sugeneruoti, kad aptarnautų paskolas, ir automatiškai mažina įvairių prekių bei paslaugų vartojimą. Todėl tai nebūtinai gali reikšti, kad mes matysime vartojimo atšokimą‟, – sako A. Izgorodinas.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų sausį buvo minus 4 ir, palyginti su pernai gruodžiu, augo 4 procentiniais punktais. Gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas, o namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su gruodžiu, taip pat buvo šiek tiek optimistiškesnės, pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Tuo metu duomenų analitikos bendrovė „Scorify“ skelbia, kad pernai bankrotų skaičius augo 50 proc. iki 1100 įmonių, tačiau likviduojamų įmonių skaičius kilo iki 13 tūkst. palyginti su 5 tūkst. 2021 metais.

Čia galite pažiūrėti LNK video: