Kaip skelbiama, per tris paskutinius praėjusių metų mėnesius ekonomika paaugo 0,1 proc. Ekonomistai šiam laikotarpiui numatė BVP susitraukimą. Palyginimui, ekonomika trečią ketvirtį išaugo 0,3 proc.
Apie netikėtą augimą pranešta tvyrojus būgštavimams dėl gilios recesijos, euro zoną šiuo metu veikiant Rusijos karo prieš Ukrainą padariniams, įskaitant didžiules energetikos kainas ir rekordinę infliaciją.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pirmadienį pažymėjo, kad, nepaisant to, Europa pernai parodė didesnį nei tikėtasi atsparumą.
Eurostatas taip pat nurodė, kad per visus 2022-uosius euro zonos BVP augo 3,5 proc. Lapkritį Europos Komisija (EK) prognozavo, kad augimas sudarys 3,2 proc. Tuo metu visos ES ekonomika pernai išaugo 3,6 proc.
Nors praėjusių metų pabaigoje dar buvo ganėtinai smarkiai nuogąstaujama dėl euro zonos perspektyvų, ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni šį mėnesį jau buvo nusiteikęs kiek pozityviau.
„Esama tikimybės, kad bus išvengta gilios recesijos, kurią pakeis negilus susitraukimas“, – prieš pora savaičių tikino P. Gentiloni.
TVF prognozuoja, kad euro zonos ekonomika 2023 m. išaugs 0,7 proc.
