Fondo teigimu, toks sprendimas buvo priimtas numatant, kad bus geriau tvarkomasi su karo Ukrainoje padariniais ir aukšta infliacija. Dėl šios priežasties augimo prognozė buvo pakelta 0,2 proc., iki 2,9 proc., teigiama naujausioje TVF ataskaitoje.
TVF vyriausiasis ekonomistas Pierre'as-Olivier Gourinchas pažymėjo, kad 2023 m. pasaulinis bendrasis vidaus produktas (BVP) augs mažiau, nei 2022-aisiais, kai buvo užfiksuota 3,4 proc. BVP ekspansija, tačiau šių metų prognozės, anot jo, yra mažiau niūrios, nei spalį skelbtos pirminės.
Fondas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet nebesitiki pasaulinės ekonomikos recesijos, nors praėjusių metų pabaigoje dar negalėjo atmesti tokios galimybės. TVF teigimu, taip manyti leidžia „teigiamos staigmenos“ ir „netikėtai didelis“ kai kurių ekonomikų atsparumas.
Ataskaitoje konkrečiai minimas Kinijos sprendimas atsisakyti vadinamosios „nulinio COVID'o“ politikos, kuris galėtų paskatinti pasaulinės ekonomikos augimą.
Tačiau TVF taip pat išvardijo keletą grėsmių, kurios dar gali pabloginti bendrą ekonominę situaciją, įskaitant pandeminės padėties paaštrėjimą Kinijoje, Rusijos invazijos į Ukrainą eskalaciją ir skolų krizę, kurią gali pakurstyti centrinių bankų dabartinė griežta pinigų politika.
Kalbėdamas apie atskiras ekonomikas, fondas nurodė, kad euro zonai šiemet numato 0,7 proc. BVP augimą – 0,2 proc. daugiau, nei prognozavo spalį. Anot TVF, Vokietijos ekonomika turėtų paaugti 0,1 proc., kai pernai šiai šaliai buvo numatomas 0,3 proc. susitraukimas. Išsivysčiusių ekonomikų gretose prasčiausi rezultatai numatomi Jungtinei Karalystei – šios šalies BVP, fondo teigimu, 2023 m. galimai susitrauks 0,6 proc.
Tuo metu 2024-aisiais, kaip prognozuoja TVF, pasaulinė ekonomika turėtų išaugti 3,1 proc.
