Savo ruožtu susisiekimo ministerijos atstovas Justas Nugaras tikina, kad, nors ir ne viešai, oro uostų ir kitų svarbių objektų apsauga nuo dronų veiklos yra vykdoma.

Pirmadienį vykusiame Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje KTU ekspertas sakė, kad valstybinės svarbos objektuose antidronų apsaugos priemonės turėtų egzistuoti.

„Tam tikros tarnybos, vyriausybiniai pastatai, įmonės, didelės gamyklos, kurios turi strateginę reikšmę, turėtų turėti tokias apsaugas ir jos neturėtų būti paremtos vien tik tai gera valia“, – parlamentarams teigė V. Grimaila.

„Tos įstaigos turėtų turėti priemones, kurios leistų aktyviai apsaugoti nuo nesankcionuotų skrydžių, jų teritorijos privatumo (pažeidimo – ELTA), o gal net ir kažkokių sabotažo atvejų. Nestabdant pačio šito verslo, turėtų atsirasti vietos ir tokiai temai“, – kalbėjo jis.

Tuo tarpu susisiekimo ministro patarėjas strateginio planavimo klausimais J. Nugaras pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) vykdo antidronų sistemų diegimą.

„Kiek man žinoma – dalis informacijos nėra viešo pobūdžio, tad daug detalizuoti negaliu – tiek VSAT, įvairiomis stadijomis, tiek Lietuvos kariuomenė dirba su tuo klausimu“, – pirmadienį Seimo sakė J. Nugaras.

Anot jo, tam papildomo dėmesio skirti nereiktų.

„Tas procesas gal paprastam gyventojui atrodo, kad visai nejuda, bet šiaip tai juda. Tas apsisaugojimas nuo dronų vyksta – oro uostuose ir visur kitur. Neatrodo, kad čia reiktų skirti kažkokio papildomo dėmesio“, – teigė J. Nugaras.

Pakomitečio pirmininkas, konservatorius Andrius Kupčinskas pažymėjo, kad šiuo metu įstatymai numato, kad galima numušti tik tuos bepiločius orlaivius, kurie įskrido į karinės paskirties objektus.

„Dalinių atstovai turi pilną teisę juos izoliuoti, numušti ir panaudoti atitinkamas priemones, tačiau yra ne tik kariniai objektai, bet ir kita, ta pati civilinė, infrastruktūra. Ji taip pat gali būti žvalgoma“, – pastebėjo A. Kupčinskas.

„Šioje vietoje, kitos institucijos, dar matyt neturi tokių galių ir įgaliojimų ir, aišku, antidronų priemonės ir joms ateityje taps vis aktualesnės“, – sakė parlamentaras.

Pasak V. Grimailos, grėsmę bepiločiai orlaiviai kelia oro uostams, kritinei kritinei infrastruktūrai (elektrinėms ir kitiems energetiniams objektams, chemijos perdirbimo gamykloms, geležinkelio stotims ir kt.), masinėms žmonių susibūrimo vietoms, valstybės vadovams bei įstaigoms, kariuomenei ir pan. Be to, dronai naudojami kontrabandai gabenti.

Jo teigimu, bepiločiai orlaiviai eliminuojami didelės galios elektromagentinėmis bangomis, specialiais tinklais, antžeminiais antidronų šautuvais, signalo blokavimo, taip pat kibernetinėmis priemonėmis, lazeriais. Anot V. Grimailos, tam gali būti panaudojami ir treniruoti paukščiai.

Kartu jis akcentavo, jog apsisaugoti nuo dronų galima ir pasyviomis priemonėmis – suaktyvinti įspėjimų signalus, uždengti drono stebimas vietas, evakuoti asmenis, išjungti Wi-Fi tinklus, panaudoti rūko bombas ir kitas stebėjimą blaškančias priemones.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją