„Tarp šokų, kuriems sunku pasiruošti, prie kurių sunku greitai prisitaikyti, buvo pasaulinė finansų krizė, buvo pandemija, yra karas Ukrainoje, tai yra krizės, šokai, kurie yra sunkiai valdomi ir prognozuojami. Jeigu tokių sukrėtimų nebus, tai nieko dramatiško nevyksta ir prognozuojame maždaug stagnaciją“, – „Žinių radijui“ teigė N. Mačiulis.
„Beveik nepasikeitęs turėtų išlikti bendrasis vidaus produktas, bet žiūrint į žmonių gyvenimą, prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidės 9,5 proc., tai išlieka vienas iš sparčiausių augimų Europos Sąjungoje“, – pridūrė jis.
Ekonomistas aiškino, kad „Sodros“ duomenys rodo, jog atlyginimai kyla beveik visiems gyventojams, o tam didžiausią įtaką daro nuo naujųjų metų 15 proc. padidėjęs minimalus mėnesis atlyginimas.
„Vidutinis darbo užmokesčio augimas yra mažesnis, negu praėjusių metų 13 proc., bet jis vis dar spartus ir vyksta spartus artėjimas prie Europos Sąjungos vidurkio“, – sakė jis.
N. Mačiulis taip pat tikina, kad viena iš priežasčių, kodėl šiemet sunkiau tikėtis ekonomikos augimo, yra praėjusių metų kainų šuolis. Anot jo, praeitais metais Lietuvoje beveik nekrito paklausa dėl gyventojų skaičiaus augimo.
„Per praėjusius metus penktadaliu vidutiniškai padidėjo kainos, maisto prekės pabrango trečdaliu, tai vidaus paklausa, vartojimas, beveik nekrito tik dėl to, kad gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo 2 proc., 50 tūkst., tai papildomi dirbantieji, papildomi valgantys, mokesčius mokantys gyventojai, jie išlaikė gana stabilią vidaus paklausą“, – tvirtino ekonomistas.
Jis taip pat pažymėjo, kad artimiausiais mėnesiais bus galima matyti kai kurių prekių kainų mažėjimą.
„Akivaizdu, kad daugelis gyventojų po praėjusių metų gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų dėl kainų šuolio. Gera naujiena, kad šiemet kainos nebedidės tokiais tempais, matome, kad jau dabar sustojo kainų kylimas, kai kurios prekės, tikėtina, atpigs. Jos turėtų atpigti, žiūrint, kaip atpigo transportavimo kaštai, žaliavos, kviečiai nuo piko yra atpigę 30 proc., dabar jau krenta ir pieno supirkimo kainos, visa tai turėtų atsispindėti ir parduotuvėse. Manau, kad artimiausiais mėnesiais matysime kai kurių prekių kainų sumažėjimą“, – teigė N. Mačiulis.
ELTA primena, kad gilesnės ekonomikos krizės Lietuvai išvengti pavyko, tačiau 2023 m. tikėtinas trumpalaikis nuosmukis – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 0,3 proc., skelbia bankas „Swedbank“. Kitąmet, jo skaičiavimais, Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,8 proc.
„Swedbank“ pranešime banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet pasaulio BVP augs tik 2 proc., o atsigavimas tikėtinas kitais metais, kuomet atslūgs infliacija ir centriniai bankai sumažins palūkanų normas.
Remiantis „Swedbank“ ekonomistų prognozėmis, šiemet Estijos BVP išliks nepasikeitęs, Latvijos BVP sumažės 0,9, o Lietuvos – 0,3 proc. Tačiau šis nuosmukis turėtų būti trumpalaikis, ir kitais metais jau tikėtinas Lietuvos BVP augimas.
Nors praėjusiais metais buvo fiksuota ketvirtį amžiaus nematyta infliacija, Lietuvos gyventojų vartojimas nesumažėjo – realios jos apimtys per metus išaugo 1,3 proc. Prie to prisidėjo ir spartus gyventojų skaičiaus, užimtumo ir atlyginimų augimas.
Remiantis „Swedbank“ ekonomistų prognozėmis, atlyginimų augimas sulėtės iki 9,5 procento ir bus tik šiek tiek spartesnis nei vidutinis kainų augimas. Todėl realios namų ūkių vartojimo išlaidos šiais metais išliks nepasikeitusios, o eksportas po kelerius metus besitęsusio įspūdingo augimo turėtų susitraukti 0,5 proc.
