LLRI vyresniosios ekspertės Karolinos Mickutės teigimu, jei tokie asmenys, pavyzdžiui pavėžėjimo paslaugas teikiantys vairuotojai ar maisto pristatymo kurjeriai, būtų prilyginami darbuotojams, ne tik jie, bet ir galutiniai vartotojai galimai netektų esminių skaitmeninių platformų privalumų.
Anot jos, tokia tvarka pirmiausia paneigtų pačių paslaugų teikėjų teisę apsispręsti dėl savo veiklos modelio. Ji aiškino, kad žmonės internetinėse platformose dirba norėdami „atsiriboti nuo tradicinių griežtų darbo santykių“.
„Lankstų darbo grafiką, lanksčias galimybes užsidirbti ir tai daryti per kelias skirtingas vietas, jie vertina labiau negu darbą pagal griežtas darbo sutartis“, – Eltai perduotame komentare teigė K. Mickutė.
Jos teigimu, prilyginus skaitmeninėse platformose dirbančius asmenis samdomiems darbuotojams, nukentėtų ir galutinis vartotojas, kadangi sumažėtų paslaugų pasiūla.
„Pagal Darbo kodeksą, darbuotojams yra taikomi poilsio režimai, dėl to asmenys, pavyzdžiui, dirbantys pavėžėjais, nebegalėtų pasirinkti dirbti piko metu arba tik vežti žmones į oro uostus, tikėdamiesi daugiau uždirbti“, – aiškino LLRI ekspertė
Be to dėl padidėjusios darbo vietos kainos, išaugus paslaugos teikimo kaštams, gali sumažėti paslaugų pasiūla. Taigi vartotojai susimokėtų daugiau ir ne visada galėtų tikėtis pavėžėjo už 5 min. nuo užsakymo pateikimo“, – tęsė ji.
Keičiantis darbo rinkos dinamikai ir vis daugiau žmonių renkantis veikti laisvai, prasmingiausia, jos teigimu, būtų skatinti rinkoje esančių platformų konkurenciją
„Griežtinti reguliavimą ir nustatyti darbo santykių reguliavimą platforminiam darbui yra ne tik nepagrįsta, bet ir gali turėti neigiamą poveikį sektoriui, vartotojams ir visai šalies ekonomikai“, – sakė K. Mickutė.
EP sausio viduryje patvirtino savo poziciją dėl 2021 m. parengtos Direktyvos skaitmeninių darbuotojų teisėms apsaugoti. Ja siekiama pagerinti darbo sąlygas ir numatyti būtinus kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar skaitmeninė platforma yra darbdavys, ar jos darbuotojai dirba savarankiškai.
Juos atitikus, būtų teisiškai preziumuojama, kad ji yra darbdavys ir darbuotojas turėtų teisę į garantuotą poilsio laiką ir apmokamas atostogas, bent minimalų darbo užmokestį, saugą ir sveikatos draudimą bei kitas socialines garantijas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atašė Briuselyje Kęstutis Zaura yra sakęs, kad EK direktyvoje numatyti darbo pobūdžio nustatymo kriterijai yra per griežti.
Anot jo, Lietuva siūlo tikslinti dokumento prezumpciją, pagal kurią įvardijamas užimtumo statusas – t. y., ar platformos darbuotojas dirba savarankiškai, ar pagal darbo santykius.
K. Zauros teigimu, jei ES įtvirtintų EK pasiūlytą direktyvos variantą, Lietuvoje reikėtų keisti darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, kadangi EK prezumpcijos instituto nacionaliniuose nustatymuose numatyta nėra, „todėl tai būtų naujas dalykas, kurį reikėtų įvesti į darbo santykius“.
