Sausį gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: 22 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės (gruodį – 17 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 6 procentiniais punktais (nuo 43 iki 37 proc.).
Namų ūkio finansinės padėties prognozės taip pat buvo šiek tiek optimistiškesnės: 23 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkių finansinė padėtis gerės, 15 proc. manė, kad ji blogės (gruodį – po 20 proc.). Sausį 46 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 51 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (gruodį – atitinkamai 41 ir 55 proc.), rašoma pranešime.
Vertinant namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., sausį 16 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 37 proc. manė, kad ji pablogėjo (gruodį – atitinkamai 15 ir 38 proc.).
Sausį 27 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 19 proc. – mažiau (gruodį – atitinkamai 28 ir 21 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime sausį skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis buvo minus 4, kaime – minus 5. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3, kaime – 5 procentiniais punktais, pažymima pranešime.
Gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo per ateinančius 12 mėn., mieste padaugėjo nuo 21 iki 24 proc., kaime – nuo 17 iki 23 proc. Šalies ekonominės padėties gerėjimo per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 22 proc. miesto gyventojų ir 21 proc. kaimo gyventojų (gruodį – atitinkamai 18 ir 15 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertina namų ūkio finansines ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, blogiau – savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. ir tokiems pirkiniams kaip baldai, buitinė technika ir pan. ketina išleisti mažiau, skelbia Statistikos departamentas.
Per metus, gyventojų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. gerės, dalis padidėjo nuo 18 iki 22 proc., manančiųjų, kad ji blogės sumažėjo 11 procentinių punktų (nuo 48 iki 37 proc.). Gyventojų, besitikinčių, kad per ateinančius 12 mėn. gerės jų namų ūkio finansinė padėtis, dalis per metus padidėjo nuo 21 iki 23 proc., 15 proc. manė, kad ji blogės (prieš metus 16 proc.).
Gyventojų, teigiančių, kad per praėjusius 12 mėn. jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis nepasikeitė (tokių buvo 16 proc.), o teigiančių, kad padėtis pablogėjo, dalis padidėjo 11 procentinių punktų (nuo 26 iki 37 proc.), rašoma pranešime.
Sausį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, ketinančių per ateinančius 12 mėn. daugiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai, buitinė technika ir pan., dalis sumažėjo nuo 30 iki 27 proc.
Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas
Šalies ekonominės padėties pasikeitimą sausį gyventojai vertino šiek tiek geriau nei gruodį: 9 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 69 proc. – kad pablogėjo (gruodį – atitinkamai 7 ir 74 proc.).
Esamą savo šeimos finansinę padėtį sausį gyventojai vertino šiek tiek geriau nei praėjusį mėnesį. Sausį 54 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 7 proc. gyventojų teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (gruodį atitinkamai – 52 ir 8 proc.), pažymima pranešime.
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi pusė (50 proc.) gyventojų, 16 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (gruodį – atitinkamai 47 ir 17 proc.).
Sausį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, pagerėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis sumažėjo nuo 50 iki 44 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 14 proc. gyventojų (gruodį – 11 proc.).
