Per metus užsieniečių padvigubėjo
Lietuvoje iš viso registruota ir čia gyvena 189 411 užsieniečių. Tai yra 89 proc. daugiau nei 2022 m. pradžioje, kai šalyje buvo registruoti 100 184 kitų valstybių piliečiai. Palyginimui, praėjusių metų viduryje, liepos 1 d., tokių asmenų mūsų šalyje buvo 145 118.
Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalį sudaro Ukrainos piliečiai (94 891). Daugiau nei du trečdaliai (63 tūkst.) jų į Lietuvą atvyko, bėgdami nuo karo savo šalyje.
Prasidėjus karui Ukrainoje daugybė rusų ir baltarusių paliko savo šalis, dalis jų apsigyveno ir Lietuvoje. Per metus šalyje gyvenančių baltarusių skaičius išaugo 17,7 tūkst., o rusų – 2,3 tūkst. Šiuo metu jų Lietuvoje registruota atitinkamai 48 804 ir 15 706.
Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis tiek Baltarusijos, tiek Rusijos piliečių Lietuvoje gyvena jau kelis dešimtmečius. Tai – nuo Nepriklausomybės paskelbimo likusios šių valstybių piliečių bendruomenės Lietuvoje.
„Pagrindine Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus didėjimo priežastimi neabejotinai yra karas Ukrainoje, dėl kurio praėjusiais metais sulaukėme karo pabėgėlių srauto. Be to, užsieniečių skaičių didino ir jau ne pirmus metus auganti darbuotojų imigracija“, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Dalis rusų pasinaudojo Lietuvos kvietimu
Kiek anksčiau ji Delfi interviu teigė, kad didžioji dalis čia atvykstančių rusų – aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Ji priminė, kad prasidėjus karui, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pakvietė tarptautines įmones įsikūrusias Rusijoje persikelti į Lietuvą. Kilus visuomenės pasipiktinimui, ministrė atsitraukė nuo tokio pasiūlymo, bet yra, kas spėjo pasinaudoti jos kvietimu.
„Tai darbuotojai, atvykstantys dirbti į Lietuvoje įsteigtas įmones. Rusijos piliečių, atvykstančių dirbti darbininkiškų profesijų darbus natūraliai atvyksta vis mažiau, nes mūsų darbdaviai tiesiog renkasi kitų pilietybių asmenis.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš Rusijos yra, bet nedaug. Kai prasidėjo karas su Ukraina, kai kurios Rusijos įmonės ieškojo galimybių persikelti į Lietuvą, perkelti savo aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių Lietuvoje labai trūksta. Tada Ekonomikos ir inovacijų ministerija davė tam tikrą palaiminimą, ji filtruodavo, kas gali persikelti, bet po kilusio visuomenės pasipiktinimo, pareikšta, kad rusai nebebus kviečiami“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Užpildė darbo rinkos duobę
Ekonomistų teigimu, rekordinė imigracija pernai pasireiškė visuose sektoriuose. Pirmiausia ji teigiamų vėjų įnešė Lietuvos darbo rinkoje.
„2022 m. pradžioje turėjome rimtą problemą – darbuotojų trūkumas buvo pasiekęs visų laikų aukštumas. Kas trečia įmonė sakė negalinti auginti savo pardavimų apimčių ne dėl to, kad trūksta klientų, bet darbuotojų. Taip pat matėme rekordiškai didelį laisvų darbo vietų skaičių.
Šią problemą iš dalies išsprendė atvykę ukrainiečiai – jie įsidarbino ir maitinimo įstaigose, mažmeninės prekybos sektoriuje, ir pramonės įmonėse. Matome, kad dabar sumažėjęs laisvų darbo vietų skaičius. Maždaug kas penkta įmonė dabar sako, kad joms vis dar trūksta darbuotojų.
Tai buvo plataus masto teigiama pasekmė, nes Lietuvos įmonės rado darbuotojų, kurių negalėjo rasti tarp Lietuvos bedarbių, o ukrainiečiams tai irgi galimybė, pabėgus nuo karo, gauti pajamų ir padėti giminaičiams Ukrainoje“, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prisimena nepagrįstas lietuvių baimes dėl darbo vietų.
„Kažkas turėjo baimių, kad atvykėliai užims lietuvių vietas, bet tai neįvyko. „Sodros“ duomenys rodo, kad iki rudens darbuotojų skaičius Lietuvoje gražiai augo, didele dalimi prie to prisidėjo imigrantai. Metų viduryje darbuotojų skaičius buvo 40 tūkst. didesnis nei prieš metus.
Nors rudenį skaičius sumažėjo, bet lapkritį vis dar turėjome 20 tūkst. daugiau žmonių nei prieš metus. Faktas, kad nebuvo pakeičiamumo, o užpildamos naujos darbo vietos“, – sako ekonomistas.
Vis dėlto jis sutinka, kad išlieka didelė rizika, jog karui pasibaigus, ukrainiečiai išvyks namo ir Lietuvos darbo rinkoje atsivers skylė.
Pakėlė bendrą ekonominį aktyvumą
Anot T. Povilausko, sparti imigracija darė teigiamą įtaką Lietuvai ir padėjo atsverti kitus nuostolius dėl pasikeitusių rinkų, didesnės infliacijos, kuri turėjo neigiamos įtakos mažmeninei prekybai.
„Jie moka mokesčius į biudžetą ir vartoja, todėl pernai nesumažėjo ir mažmeninės prekybos apimtys. Tai buvo labai geras pavyzdys, kaip tokia sveika imigracija gali pakelti bendrą ekonominį aktyvumą“, – priduria N. Mačiulis.
Kalbėdamas ne tik apie į Lietuvą atvykstančius ukrainiečius, bet ir baltarusius SEB banko ekonomistas taip pat mato teigiamą įtaką mūsų ekonomikai.
„Vertinant, kiek jų dirba užsienio kapitalo paslaugų centruose ir IT bendrovėse, pernai buvo stiprus šuolis – daugiau kaip 4 tūkst. per metus padaugėjo šiuose sektoriuose dirbančiųjų skaičius, bent 2 tūkst. atėjo iš baltarusių kompanijų, kurios persikėlė į Vilnių. Jų atlyginimai ne 1000 ir ne 2000 eurų prieš mokesčius, todėl į mūsų BVP, vartojimą ir NT rinką įliejami pinigai, kurie dažniausiai leidžiami Lietuvoje“, – sako T. Povilauskas.
Didina pensijas dabartiniams pensininkams
N. Mačiulio teigimu, atvykėliai valstybei nesukūrė jokios socialinės naštos, priešingai – didino biudžeto pajamas.
„Tikrai valstybei nebuvo jokios naštos, nes padidėjo netgi biudžeto pajamos – daugiau mokesčių surenkama tiek iš dirbančiųjų, tiek ir vartojančiųjų. Galima nebent įsivaizduoti, kad kažkada atsirastų problemų, jeigu dalis šeimų sunkiai integruotųsi, bet kol kas nieko panašaus nematome. Sunku būtų įžvelgti neigiamų imigracijos pasekmių“, – teigia ekonomistas.
„Jie šiuo metu jau generuoja pliusą mūsų pensininkams, nes visi oficialiai dirbantys asmenys yra apdrausti socialiniu draudimu, moka įmokas ir didina pensijas mūsų dabartiniams pensininkams“, – priduria T. Povilauskas.
Paveikė NT rinką
Vis dėlto pernai Lietuvoje matėme ir neigiamų trumpalaikių imigracijos padarinių. Atvykėliai itin išpūtė NT nuomos kainas, tačiau ekonomistų teigimu, jos jau atslūgo – nuomos kainos sugrįžo į 2021 m. pabaigos lygį.
„Tai buvo trumpalaikis efektas. Vertinant vidutines Aruodas.lt nuomos kainas, gruodį nuomos kaina Vilniuje buvo tik 3 proc. didesnė nei 2021 m. gruodį. Turėjome didžiulį šuolį į viršų, o vėliau kainos nusileido, nes pasiūla padidėjo, o imigrantų srautas nurimo.
Tai čia iš kurios pusės pažiūrėsi: mokant už didesnę nuomą, sistemoje padaugėjo pinigų, nes daugiau žmonių nuomojosi, daugiau butų atsirado rinkoje. O žiūrint iš socialinės politikos pusės, galbūt kitiems nuomininkams lietuviams kaina šoktelėjo – jei išsinuomojo praėjusių metų viduryje, tai dabar moka aukštesne kaina rinkoje“, – komentuoja T. Povilauskas.
„Swedbank“ ekonomistas sutinka, kad laikinas nuomos kainų šuolis išbalansavo rinką, tačiau tai paskatino migraciją tarp Lietuvos regionų ir sumažino atskirtį.
„Didelė dalis gyventojų neliko Vilniuje – išsiskirstė po visus Lietuvos miestus, nes beveik visose savivaldybėse padidėjo gyventojų skaičius. Tai irgi labai geras impulsas, nes tada mažiname regioninę atskirtį, padaugėja gyventojų ten, kur jų labiausiai trūksta. Tai buvo dar vienas teigiamas šalutinis efektas.
Taip, Vilniuje galbūt jiems buvo per brangu išsinuomoti būstą ar net nebuvo ką išsinuomoti ir kur gyventi, tačiau tai buvo trumpalaikis kainų šokas. Kainos jau nusileido, o jie labai sėkmingai realizuoja save kituose miestuose“, – vertina N. Mačiulis.
