Tokie duomenys apskaičiuoti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. Jos nepašalinus, pramonės apimtys sumažėjo 3,7 proc.
Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo pagrindinių metalų gamybos produkcija – 22,4 proc., chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 13,3 proc., guminių ir plastikinių gaminių gamybos – 8,4 proc., metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos – 6,6 proc.
Maisto produktų gamybos apimtys gruodį mažėjo 4,7 proc., rafinuotų naftos produktų – 4,5 proc.
Visa pramonės produkcija per visus 2022 metus sudarė 38,4 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2021 m. (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką), šis rodiklis padidėjo 9,4 proc. palyginamosiomis kainomis.
Ekonomistė: pramonė – pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis – lėtėja
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, metinis pramonės produkcijos smukimas gruodį (lyginant su 2021 m. gruodžiu), fiksuotas antrą mėnesį paeiliui.
Gamybos sektorius, anot jos, sukuria didžiausią Lietuvos ūkio pridėtinės vertės dalį, yra vienas didžiausių darbdavių ir „suneša reikšmingą pajamų srautą į valstybės biudžetą“.
„Be to, tai svarbiausias mūsų eksportuotojas, svetur uždirbantis du trečdalius visų pajamų. Taigi, lėtėjančios apdirbamosios gamybos apsukos – vienas svarbiausių ženklų, grindžiančių prognozes apie ekonomikos plėtros išsikvėpimą“, – trečiadienį išplatintame komentare sako I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė teigia, kad Lietuvos gamintojų nerimas pradeda augti, tas esą pastebima iš gruodį „gerokai smuktelėjusio“ bendro pramonės pasitikėjimo rodiklio. Anot jos, tam įtakos turėjo prognozuojamos mažesnės ateities gamybos apimtys, sumažėjusi produkcijos paklausa bei išaugusios prekių atsargos.
„Įmonių, prognozuojančių gamybos augimą per artimiausius 3 mėn., dalis sumažėjo nuo 19 iki 10 proc., tik dešimtadalis įmonių tikėjosi ir eksporto didėjimo. Nors 77 proc. apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, tačiau darbuotojų trūkumo įmonių vadovai nebeįvardina, kaip svarbios jų veiklą ribojančios aplinkybės. Pagrindiniu trikdžiu, ribojančiu gamybą tapo nepakankama paklausa – tą teigė apie pusė respondentų“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
