KT pranešime teigiama, kad pagal Konstituciją, asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, kai yra būtina ginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nagrinėtu atveju – žmogaus ir visuomenės sveikatą.
„Žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija. Toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nėra laikytinas pažeidžiančiu Konstituciją“, – rašoma KT dokumente.
KT taip pat pažymėjo, kad siekis užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje, taip pat suvaldyti šių ligų plitimą, dėl kurio valstybėje susidaro ypatinga situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, ir taip užtikrinti viešąjį sveikatos apsaugos interesą, gali lemti skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę.
„Toks teisinis reguliavimas, kuriuo dėl užkrečiamosios ligos plitimo visuomenėje nustatomos ūkinę veiklą ribojančios priemonės ar ūkinės veiklos draudimai, pagal Konstituciją, (...) gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, yra neišvengiama ir kad, laiku nesiėmus veiksmingų priemonių, bus padaryta nepataisoma žala Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms, be kita ko, žmonių sveikatai ir gyvybei“, – skelbia KT.
Anot Teismo, Konstitucijoje numatyta, jog ūkinę veiklą privaloma reguliuoti, be kita ko, nustatant ir ūkinės veiklos apribojimus, siekiant išvengti tokios žalos ir užtikrinti valstybės konstitucinę funkciją rūpintis žmonių sveikata.
KT pažymėjo ir tai, kad žmogaus teises ir laisves ribojančios priemonės, be kita ko, ūkinės veiklos srityje, gali būti taikomos tik laikinai.
KT praėjusį trečiadienį pranešė pradedanti nagrinėti bylą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą.
LVAT sustabdė nagrinėjamą bylą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią Lietuvos valstybei iškėlė uždaroji akcinė bendrovė „Aukštaitijos implantologijos klinika“. Įmonė argumentavo dėl Vyriausybės sprendimo apriboti jos vykdomą ūkinę veiklą patyrusi beveik 69,8 tūkst. eurų turtinę žalą, negavo 34 tūkst. eurų pajamų.
Kaip teigiama KT pranešime, prašyme teismui remiamasi oficialiąja konstitucine doktrina, pagal kurią Vyriausybės teisės aktas (poįstatyminis teisės aktas) negali prieštarauti įstatymui, keisti įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Taip pat nuostata, kad poįstatyminis teisės aktas turi būti priimamas remiantis įstatymais.
Lietuvoje įvedus karantino režimą, buvo uždrausta teikti grožio paslaugas ir atidėtas odontologijos paslaugų teikimas, išskyrus būtinosios pagalbos užtikrinimą.
LVAT vertinimu, Vyriausybė, apribodama ūkinę tokių subjektų veiklą, nustatė neproporcingus ūkinės veiklos laisvės apribojimus, kurie buvo grindžiami poreikiu apsaugoti visuomenės sveikatą nuo rizikos, kurią sukėlė COVID-19 virusas.
Be to teismas teigia, jog Vyriausybės nutarimo parengiamuosiuose dokumentuose nebuvo išdėstytas pagrindimas, iš kurio būtų galima matyti, kad uždrausti odontologijos ir grožio paslaugas karantino metu buvo būtina.
