Siūlo būdą suvaldyti maisto bendrovių apetitą: raginama nustatyti papildomus mokesčius

Nevyriausybinės organizacijos siūlo, kad infliacijos akivaizdoje būtų apmokestintas maisto bendrovių neplanuotas pelnas. Lietuvoje tokiai idėjai nepritaria mokesčių politikos formuotojai, skeptiškai žiūri ir dalis ekonomistų, praneša LNK Žinios.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, pagal maisto brangimą Lietuva yra beveik lyderė. Pernai maisto kainos šalyje augo 35 proc. Labiausiai jis brango Vengrijoje, o mažiausiai – Liuksemburge.

„Kasdieniam maistui aš nežiūrėdavau etikečių, dabar žiūriu visas kainas. Mano pajamos nepasikeitė, bet maisto kainos pasidarė tokios, kad aš lyginu. Anksčiau nelyginau‟, – sako vilnietė Ligita.

Jos pamėgti laisvai laikomų vištų kiaušiniai kainuoja 2,50 euro, tiek pat už kiaušinius turguje moteris mokėjo ir pernai. Anot moters, tai yra kone vienintelė prekė, kurios kaina ji dar nesiskundžia.

„Didžiausias įtarimas – prekybininkams, stambiems gamintojams‟, – galimas kainų augimo priežastis svarsto pašnekovė.

Kita moteris taip pat stebisi maisto prekių brangimu.

„Maisto kainos labai keičiasi. Man teko neseniai pabuvoti užsienyje, tai, žinote, visiškai tas pats – kas Švedijoje, kas Portugalijoje‟, – lygino kainas pirkėja.

„Pakilo kainos. Ar aš galiu dėl to kažką labai padaryti? Ne. Stengiuosi gal daugiau taupyti, bet kaltinti nieko nekaltinsiu‟, – sakė kalbintas jaunas vyras.

Kainas stebinti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) negali pasakyti, kas labiausiai išpučia kainas, – prekybininkai ar gamintojai, – tačiau ministerija pastebi, kad tie patys gamintojų produktai užsienyje brango tris kartus lėčiau nei Lietuvoje.

„Lapkričio mėnesį Lietuvos gamintojai vidaus rinkoje kainas padidino 36 proc., pardavimai į užsienio rinkas – apie 11 proc.‟, – komentavo ŽŪM Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Pasaulio ekonomikos forume nevyriausybininkai iškėlė idėją: maisto bendroves, kurios dabar esą žeriasi didelį pelną, apmokestinti viršpelnio mokesčiu.

„Pernai 95 energetikos ir maisto bendrovės padvigubino savo pelną, 84 proc. to pelno buvo išmokėta akcininkams. Taigi, raginame nustatyti nenumatytus mokesčius ne tik energetikos, bet ir maisto bendrovėms, kad būtų nutrauktas šis pasipelnymas iš krizės‟, – sako nepriklausomų labdaros organizacijų konfederacijos „Oxfam“ vadovė Gabriela Bucher.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad paprastai pelno mokestis nustatomas visiems vienodas, o konkretaus sektoriaus pelno mokesčiai – reta išimtis ir, veikiausiai, neveiksminga.

„Įmonės uždirbo apie 10 mlrd. eurų pelno, iš jų, sakysime, prekybos centrai, prekiaujantys maisto produktais, uždirbo apie 2 proc. viso pelno. Todėl pokyčiai šioje srityje turbūt neatneštų kažkokios didelės naudos valstybės biudžetui, galbūt įneštų daugiau sumaišties‟, – komentuoja G. Skaistė.

Gamintojai taip pat teigia, kad apmokestinti jų viršpelnius nėra prasmės: mėsos pramonės vidutinis pelnas toks pat esąs jau keletą metų iš eilės – vos 2 proc.

„Turime didžiulį spaudimą iš Lenkijos, spaudimą iš turgų, kuriuose negalioja PVM, kuris yra 21 proc. Iš principo, tai suponuoja tokią situaciją, kad mūsų įmonės neturi tokių pelnų‟, – teigia Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Į viršpelnio apmokestinimą atsargiai žvelgia ir kai kurie ekonomistai. Pasak jų, padidinusi mokesčius verslui Lietuva gali prarasti konkurencingumą, išvyti įmones iš šalies, padidinti nedarbą.

„Čia greičiau reikėtų sutarimo tarp verslo ir Vyriausybės. Vyriausybė turėtų aiškiai parodyti, kokias programas ji galėtų įgyvendinti, jeigu būtų papildomai surenkami mokesčiai. O iš verslo pusės tai galėtų būti solidarumo mokesčiai‟, – mano ISM vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Valdonė Darškuvienė.

Pasak ministrės G. Skaistės, sumažinti kainas gali didesnė konkurencija.

„Intensyvesnė Konkurencijos tarybos priežiūra, taip pat Lietuvos bankas šiuo metu atlieka tam tikrą analizę, kas lemia maisto kainas, tai turbūt taip pat prisidės prie to, kad rinka taptų skaidresnė‟, – sako G. Skaistė.

Ministrės manymu, maisto kainos labiausiai didėjo dėl brangstančios energetikos ir augančių atlyginimų, o šiuos kaštus verslas perkėlė ant vartotojų. Anot G. Skaistės, ar visų produktų brangimas buvo pagrįstas, nustatys Lietuvos banko tyrimas.

„Delfi‟ primena, kad Lietuva šiuo metu derasi su Švedija dėl viršplaninių pajamų, tenkančių daliai elektros gamintojų, pasidalinimo. Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusią savaitę patvirtino, kad dėl tarpininkavimo derybose Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją. Kokių sumų gali tikėtis Lietuva, neatskleidžiama.

Iniciatyva paliestų šias energijos gamybos rūšis: atsinaujinantys energijos ištekliai, branduolinė energetika, rusvoji anglis (lignitas). Bendrijoje sutarta nustatyti minėtiems nedujiniams generatoriams 180 eurų už megavatvalandę ribą, virš kurios gaunamas pelnas būtų padalijamas.

Čia galite pažiūrėti LNK video: