Profesinių pensijų kaupimo įstatymo projekte numatytos dvi profesinių pensijų kaupimo organizavimo formos: pensijų kaupimas profesinių pensijų dalyvių asociacijose bei gyvybės draudimo įmonėse.

Remiantis projektais, pensijų asociacijas galės kurti darbdaviai ar jų grupės, susitarusios su darbuotojais, taip pat savarankiškai dirbančių asmenų susivienijimai.

Pensijų asociacija turės turėti bent vieną pensijų fondą, kurio veikla bus panaši į trečiosios pakopos (papildomo savanoriško pensijų kaupimo) pensijų fondo. Tačiau, skirtingai nuo trečiosios pakopos pensijų fondų, profesinio pensijų fondo valdyme galės dalyvauti patys dalyviai: jie galės savarankiškai apibrėžti dalyvavimo pensijų fonde sąlygas, pasirinkti norimą turto valdytoją ir saugotoją, nustatyti investavimo strategiją, galimas pensijų išmokas.

Įstatymo projekte numatyta, kad gyvybės draudimo įmonėms, pasirinkusioms profesinių pensijų kaupimą kaip papildomą veiklos rūšį, bus nustatyti papildomi reikalavimai: turtas ir įsipareigojimai, susiję su profesinių pensijų kaupimu, turės būti atskirti ir administruojami atskirai nuo kitos draudimo įmonės veiklos.

„Bus mokamos papildomos įmokos už bet kokios srities darbuotojus – švietimo, kultūros, meno, mokslo, pramonės ar žemės ūkio ir kitus. Tai bus susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, įmokas mokės darbdavys. Jei norės, galės mokėti ir darbuotojas, bet jam nėra jokio poreikio, nes ir taip yra savanoriškas papildomas draudimas", - teigė V. Blinkevičiūtė.

Šie projektai, anot jos, yra orientuoti į darbdavius, kad jie suteiktų papildomas socialines garantijas darbuotojams ir tokiu būdu juos skatintų nepereiti į kitas įmones ar neemigruoti.

Be šių priežasčių, anot ministrės, darbdaviai turėtų būti suinteresuoti kaupti profesines pensijas darbuotojams, nes būtų taikomos mokesčių lengvatos, kaip ir papildomo savanoriško trečiosios pakopos pensijų kaupimui.

Ministrė paminėjo šiuo metu taikomas pelno mokesčio, kurį moka darbdaviai ir pajamų mokesčio, kurį moka gyventojai, lengvatas.

Mokantiems pensijų įmokas gyventojams mažinamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas mokestis – tad jie moka mažesnį mokestį. Lietuvos juridinių asmenų darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mažina apmokestinamąjį pelną – taip jie moka mažesnį pelno mokestį.

Šie įstatymų projektai Vyriausybės bus teikiami Seimui.