Anot jo, kainų skirtumas išryškėjo 2022 metais Vakarų šalims pradėjus pirkti mažiau „Urals“ naftos bei įsigaliojus rusiškos naftos kainų „luboms“, siekiančioms 60 JAV dolerių už barelį.
„Peržvelgiau duomenis, kokius kiekius naftos Rusija prekiavo per praeitus metus, bei kokiomis kainomis ir pabandžiau įvertinti, kiek šis pokytis atsiėjo pinigais. Rusijos patirtos netektys prilygo 35 mln. dolerių per dieną arba 13 mlrd. dolerių per metus. Tiek Rusija prarado būtent dėl Europos ir Vakarų valstybių solidarumo, dėl kurio Rusija buvo priversta pardavinėti savo produktus su nuolaida“, – ketvirtadienį žurnalistams aiškino K. Kelpšas.
Pasak analitiko, naftos kainų „lubų“ iš Rusijos gabenamai naftai įvedimas užtikrino dar labiau krintantį rusiškos „Urals“ naftos patrauklumą ir jos kainą. Jo teigimu, iki dabar dėl kainų „lubų” Kremliaus režimas neteko apie 7 mlrd. galimų pajamų.
„Buvo uždėta viršutinė riba, kas reiškia, kad rusiška nafta negali kilti virš tam tikros ribos. Tai jeigu iki įvedimo yra matomas apie 20 proc. skirtumas tarp „Urals“ ir „Brent“ naftos, tai po kainų „lubų“ pritaikymo, po gruodžio 5 dienos, matosi ryškus pasikeitimas ir skirtumas pasiekia 30 proc. Kas reiškia, kad šiuo metu tas atotrūkis ir toliau didėja, dėl lubų ir dėl embargo. Ir Rusija junta smarkias netektis“, – teigė K. Kelpšas.
Pasak jo, įsigaliojus visiškam rusiškų naftos produktų embargui, tikimasi ir dar didesnių Rusijos pajamų kritimo.
„Embargas davė tokį efektą, kad Rusija netenka 160 mln. JAV dolerių per dieną. Po trijų savaičių, vasari 5 d. įsigalios dar vienas embargas – rusiškiems naftos produktams. (...) Tai dar turėtų papildomai sumažinti Rusijos pajamas apie 120 mln. JAV dolerių per dieną“, – tvirtino K. Kelpšas.
Benzino kainos grįžta į 2022 metų pradžios lygį
Taip pat LEA analitikas paminėjo, kad Lietuvoje matomos benzino kainos, kurios gruodžio mėnesį siekė 1,51 EUR/l, grįžta į praeitų metų pradžios lygį, kai kaina buvo 1,45 EUR/l. Anot K. Kelpšo, taip nutiko, nes gamintojo maržos, sudariusios svarią galutinės kainos dalį, sumažėjo.
„Matoma, retrospektyviai pažiūrėję, jeigu mokestinė, naftos dalis ir pardavimo kaštai maždaug laikydavosi panašiame lygyje. Tai kas lėmė tas rekordines kainas, kurias turėjome praeitų metų viduryje, yra gamintojo maržos. Ši situacija nebuvo išskirtinė Lietuvai. Naftos perdirbimo gamyklos visame pasaulyje tai darė. Ir tai buvo rinkos ženklas, kad reikalinga daugiau pajėgumo. (...)Dabar jau benzino kainos yra 2022 metų lygyje, kas reiškia, kad rinka išsibalansavo po viso sutrikdymo“, – komentavo K. Kelpšas.
Analitikas teigė, kad panašios tendencijos, buvo matomos ir dėl dyzelino kainų, nes šios negalinčios sugrįžti į pradinį lygį dėl naftos produktų iš Rusijos importo draudimo ir jo keliamo neužtikrintumo.
„Dyzelino kainų tendencija ta pati. Tačiau su dyzelino kaina to paties negalima pasakyti, kad ji grįžo į tą patį lygį. Visgi ji išliko aukštesnė. Nes jaučiamas nežinomumas, dėl artėjančio Europos draudimo importuoti naftos produktus iš Rytų, kas liečia ir dyzeliną“, – teigė jis.
Visgi, importuojamą dalį rusiškos dyzelio produkcijos 2022 metais pakeitė švediška produkcija, taip pat iš Amsterdamo, Roterdamo, Amstelio (ARA) regiono importuotas kuras.
