„Perpardavėjai neretai prekes įsigyja Lietuvos ar Lenkijos turgavietėse, tačiau nereikalauja, kad jiems butų išduotas pirkimą-pardavimą įrodantis dokumentas, nors vėliau, deklaruodami pajamas bei apskaičiuodami mokesčius, teisėtai sumažintų mokėtinų mokesčių sumas“, — teigia VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius, pažymėdamas, kad dabar perpardavėjai deklaruodami pajamas pasirenka mokėti 30 proc. nuo gautų pajamų, o ne pagal faktines išlaidas, nors tai veiklai būtų palankiau rodyti išlaidas ir jas nurašyti į leidžiamus atskaitymus.
R. Puncevičius teigimu, perpardavėjui negavus atitinkamo apskaitos dokumento, vieninteliu naudos gavėju tampa pirminis pardavėjas, kuris tarsi palieka sau erdvės nuslėpti gautas pajamas ir nemokėti mokesčių valstybei.
„Tačiau tiesa tokia, kad tuos mokesčius anksčiau ar vėliau tenka sumokėti perpardavėjui, nors šiuo atveju mokestinė pareiga turėtų būti paskirstoma proporcingai uždirbtoms pajamoms ir gautam pelnui. Jei kiekvienas iš asmenų sumokėtų tiek mokesčių, kiek priklauso, VMI dėmesio gavę perpardavėjai neatsidurtų keblioje situacijoje gavus žinią apie ženkliai išaugusias mokesčių sumas“, — teigia VMI atstovas.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad rūbais internete prekiavęs gyventojas nedeklaravo virš 200 tūkst. eurų gautų pajamų ir nesiregistravo Pridėtinio vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Dėl šių priežasčių jam priskaičiuota virš 35 tūkst. eurų individualios veiklos mokesčių (GPM, PSD, VSD), taip pat atsirado prievolė mokėti virš 25 tūkst. eurų PVM.
„Mokesčių sumos galėjo būti ženkliai mažesnės, jei asmuo prekes būtų įsigijęs oficialiai, turėtų tai patvirtinančius dokumentus ir galėtų pasinaudoti PVM ir GPM atskaita“, — pasakoja R. Puncevičius.
VMI primena, kad prekyba užsiimantys gyventojai, įsigydami prekes tolimesnei veiklai, visuomet turi teisę gauti pirkimą-pardavimą patvirtinantį dokumentą, kurį vėliau galėtų įtrauktų į apskaitą. Tuo pat metu, dažniausi turgavietėse VMI užfiksuoti pažeidimai siejami su kasos aparato kvito už parduotas prekes neišdavimu.
