Turės naują stogą
Posėdyje, be minėtų objektų vadovų, dalyvavo ir ministerijų, kurioms jie priklauso - Krašto apsaugos, Kultūros ir Aplinkos, vadovybė. Kauniečiai, nors ir pabarti dėl neveiklumo, skirstėsi gerai nusiteikę.
“Vyriausybė mūsų neatstūmė”, - džiaugėsi Osvaldas Daugelis, M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius. Jo teigimu, pirmą kartą į dviejų po vienu stogu įsikūrusių muziejų reikalus pažvelgta kaip į vieningą objektą.
Reprezentacinėje miesto vietoje esantį pastatą perpus dalijasi M.K.Čiurlionio dailės bei Karo muziejai. M.K.Čiurlionio dailės muziejus savosios dalies investicinį rekonstrukcijos projektą parengė pirmasis, po M.K.Čiurlionio galerijos rekonstrukcijos 2003 metais.
Tik stogo pakeitimo projektas parengtas bendras visam pastatui. Šiems metams jo remontui iš valstybės biudžeto jau skirta 3 mln. litų. Artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas, pirmieji darbai prasidės vasarą, o iki spalio tikimasi, kad abu muziejai jau turės naują stogą. Vėliau bus pradėtas remontas viduje bei fasado renovacija.
Pagrindinius senojo pastato rekonstrukcijos darbus planuojama pabaigti iki 2009 metų. “Sulaukėme Vyriausybės pažado, kad ji rems šį projektą, kasmet skirs jam įgyvendinti reikiamas lėšas”, - vylėsi, kad pagaliau pajudės beveik 70 metų neremontuoto statinio gaivinimas, O.Daugelis.
Užkliuvo per didelis apetitas
Bendra M.K.Čiurlionio muziejaus pastato dalies rekonstrukcijos projekto sąmata - apie 27,5 mln. litų. Pradinė jo vertė siekė apie 10 mln. litų, tačiau vėliau į projektą įtraukta naujo priestato statyba. Priestatas suteiktų galimybę išplėsti ekspoziciją - fonduose saugomus meno kūrinius pristatyti lankytojams.
“Atsiradus naujų idėjų, brangstant darbams, lėšų poreikis išaugo, be to, muziejų būtina rekonstruoti pagal šiuolaikinius tarptautinius muziejų standartus, naudojant modernias technologijas”, - aiškino rekonstrukcijos projekto autorė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė.
Tačiau A.Brazauskas išaugusiam muziejaus apetitui nepritarė. Jo teigimu, realu, kad iki 2009 metų būtų sutvarkytas stogas ir atlikta senojo pastato rekonstrukcija. Tam reikalingas lėšas Vyriausybė skirs. Tuo tarpu apie naujas statybas ir jų finansavimą bus galima galvoti tik po trejų metų.
Teks koreguoti projektą
Karo muziejui priklausanti pastato dalis taip pat bus renovuojama. Kaip paaiškino muziejaus direktorius Jonas Jurevičius, pirmasis rekonstrukcijos projekto variantas parengtas prieš penkerius metus. Jo sąmata - 7,6 mln. litų. Tačiau jį jau reikia koreguoti. Dabar, preliminariais skaičiavimais, rekonstrukcijai jau prireiktų daugiau kaip 20 mln. litų.
“Artimiausiu laiku bus skelbiamas konkursas naujo projekto parengimo darbams, Krašto apsaugos ministerija pažadėjo skirti šiam reikalui lėšų. Projektą numatome turėti iki šių metų pabaigos”, - sakė J.Jurevičius.
Pasitarime kalbėta, kad tuomet, kai bus aiškus pinigų poreikis rekonstrukcijai įgyvendinti, kitų metų biudžete jau bus galima numatyti tam tikrą sumą šiems darbams ir juos pradėti. Vėliau sudarius darbų planą kasmet būtų skiriama pinigų rekonstrukcijai tęsti.
Muziejaus vadovo teigimu, nuo 1936 metų pastatas sulaukė tik kosmetinio remonto. Kartą stogas buvo naujai perdengtas skarda, tačiau ji jau paseno. Prasta ir fasadų būklė. Karo muziejaus sodelis - miesto reprezentacinė vieta, kurioje vyksta daug renginių, todėl šių fasadų rekonstrukcijai būtina suteikti prioritetą.
Naujo voljero reikės palaukti
Nerimą A.Brazauskui kelia ir Zoologijos sodo būklė. Į posėdį pakviestas Zoologijos sodo direktorius Vaclovas Dumčius informavo, kad parengtas Zoologijos sodo plėtros planas, akcentavo didžiausias jo problemas.
“Pernai pradėjome tvarkyti sodo kelius, buvome gavę 300 tūkst. litų. Premjeras patikino, kad šiems metams reikalingą sumą, dar 300 tūkst. litų, skirs iš valstybės rezervo. Jis pažadėjo surasti ir 200 tūkst. litų, kurių reikia sodui dujofikuoti”, - teigė Zoologijos sodo vadovas.
Jis prašė dar 1,2 mln. litų, reikalingų naujam tigrų voljerui įrengti. A.Brazauskas nuliūdino, kad šiemet tiek pinigų nėra, tačiau suteikė viltį, jog kitais metais dėl to problemų neiškils. Dabar kauniškis Amūro tigras laikinai gyvena Rygos zoologijos sode. Šiemet Kauno zoologijos sodas žada įsigyti tigro patelę ir abu parsivežti į naujus namus. V.Dumčius akcentavo, kad norint išspręsti skaudžiausias problemas būtina gerinti finansavimą. Šiemet valstybė skyrė tik 2,3 mln. litų. Iš jų 1,9 mln. išleidžiama algoms ir mokesčiams. Dar 800 tūkst. sodas planuoja užsidirbti pats. Tačiau vien žvėrių maitinimas kainuoja per 460 tūkst. Statyboms nelieka nieko.
Premjeras paragino greičiau parengti detalųjį Zoologijos sodo planą. Pasak V.Dumčiaus, apskaičiuota, kad sodas atsigautų tik 10 metų kasmet investuojant po 10 mln. litų. Tačiau būtų galima verstis ir per metus papildomai gaunant bent po 300-400 tūkst. litų. Reikia atnaujinti ir liūtų, snieginių leopardų, hienų voljerus, terariumą.
