Grįžo iš emigracijos
Prieš 11 metų pabaigę mokyklą Šiauliuose jauna pora išvyko ieškoti laimės į Londoną.
„Nežinojau, kur stoti toliau mokytis, todėl išėjau į atvirą pasaulį, nes galvojau „gal ką nors ten rasiu“. Londone radome daug galimybių. Dirbau statybose, vėliau tapau inžinieriumi, o žmona mokėsi apie verslą ir rinkodarą, vėliau dirbo su laikrodžių ir papuošalų pardavimais. Gyvenome smagiai ir užsidirbdavome nemažai, bet susilaukę vaiko prieš šešerius metus nusprendėme grįžti atgal į Šiaulius“, – prisimena Artiomas Tretjak.
Gimtinėje sutuoktiniai ilgai neužsibuvo, kelis kartus apsilankę pas Akvilės giminaičius Birštone, nusprendė čia ir įsikurti. Pačiame Birštono centre prieš šešerius metus jiedu atidarę restoraną „Bir Bur Bar“.
„Išsinuomojom būstą, įsikūrėme ir pradėjome galvoti, ką čia galima veikti. Turėjome santaupų, surizikavome ir visas jas investavome į restoraną, nors niekada neturėjome nieko bendro su šiuo verslu. Tam tikra prasme dėkoju, kad nebuvau patyręs šioje srityje, nes jeigu būčiau žinojęs daugiau, tikrai nebūčiau nėręs į šį mišką“, – pripažįsta verslininkas.
Investavo visas santaupas
Pašnekovas priduria, kad šis verslas nuolat reikalauja naujų investicijų. Pavyzdžiui, įsikurti visiškai restoranui nepritaikytose patalpose prireikė apie 30 tūkst. eurų, bet po kelių mėnesių reikėjo dar 10-15 tūkst. eurų.
Investicijos atsipirko, tad prieš trejus metus Artiomas su Akvile nusprendė dar kartą surizikuoti ir atidaryti antrąjį restoraną nepažįstamame mieste – Zarasuose.
„Daug kas sakė, kad ten visiškai prasta vieta, toli, užmirštas kraštas, didžiausias nedarbo lygis Lietuvoje ir pan. Visi rodė pirštu į smilkinį ir aiškino – nemėtyk taip savo pinigų. Mes sakėme, kad viskas ten bus gerai, taip ir yra“, – džiaugiasi jis.
Tačiau verslininkas priduria, kad dėl pastarosios vietos teko ir pakovoti, ir investuoti žymiai didesnę pinigų sumą.
„Zarasuose buvo dar baisiau. Įsikūrėme pastate be vandens, elektros ir šildymo. Buvo tik 4 sienos ir kiauras stogas. Išsinuomojome patalpas, bet po kelerių metų nuomotojas-įmonė bankrutavo, tada buvo paskelbtas pastato aukcionas, teko pakovoti už savo pinigus. Buvo nemalonu, nes pardavinėjo su viskuo, ką ten mes investavome ir savo įdėjome. Tai sumokėjome dar kartelį, išsikovojome ir dirbame toliau.
Iš pradžių vien remontas kainavo apie 70 tūkst. eurų – tiek reikėjo verslo pradžiai Zarasuose. Vėliau 120 tūkst. eurų reikėjo aukcione ir iškart dar apie 30 tūkst. eurų susiremontuoti stogui ir fasadui“, – pasakoja Artiomas.
Galvoja apie plėtrą
Jis sutinka, kad visuomet labiau apsimoka kurtis didžiuosiuose miestuose, bet daug įdomiau atrasti naujų vietų.
„Žinoma, geriau viską daryti Kaune – investuoti tiek pat ir daugiau uždirbti, bet įdomiau eiti į naujas vietas ir pabandyti kažkur kitur, prisidėti prie miesto plėtros. Nenoriu prisiimti visų nuopelnų, bet matau, kad po mūsų atėjimo ir kiti drįsta pradėti kažką panašaus, pastaraisiais metais Zarasuose ir Birštone atsidarė ne vienas restoranas, konkurencija auga“, – šypsosi jaunas verslininkas.
Sutuoktiniai su parteriu Laimonu jau galvoja apie tolesnę plėtrą, bet dėl pastarųjų metų neramumų planus tenka atidėti.
„Planai būtų drastiškesni, jei stabiliau gyventume, nes pastaruoju metu kiekvieni metai vis kokią naujieną ir šoką atneša“, – sako Artiomas.
Sunkiausias laikotarpis buvo pandemija
Anot jo, sunkiausia buvo išgyventi pandemiją, kai teko uždaryti restoranus.
„Per pandemiją dirbome tik tam, kad darbuotojai turėtų ką veikti, kad kažkas vyktų. Laikotarpis buvo tikrai nelengvas, tačiau tuomet buvo lengviau nei praeitą vasarą, nes bent turėjome galimybę dirbti.
Pernai drastiškai kilo kainos – gauni sąskaitą ir matai, kad kilo beveik visų produktų kainos, bet tu dar ką nors gali galvoti ir planuoti. O per pandemiją buvo surištos rankos“, – pasakoja verslininkas.
Jo teigimu, maisto žaliavų kainos vis dar smarkiai kyla: „Ne tik mėsa, daržovės, bet ir gėrimai, vanduo, popierius ir kt. Pavyzdžiui, vištiena buvo viena pigesnių žaliavų, dabar – tarp brangiausių. Mums kartais pigiau apsipirkti parduotuvėje, nes kavinės tikrai negauna trigubai pigiau produktų. Galima sakyti, kad kainos labai panašios kaip tiesiog nuėjus apsipirkti į parduotuvę.“
Tenka kelti kainas
Dėl smarkiai pabrangusių žaliavų ir energetikos teko kelti ir patiekalų kainas, tačiau jos vis dar – vidutinės. Pavyzdžiui, dienos pietus čia galima pavalgyti už 5 eurus, o pagrindinis patiekalas vidutiniškai atsieis 10 eurų.
„Patiekalų kainų negali kelti kartu su nauja sąskaita, kas savaitę juk nekeisi meniu ir kainų. Bandome kelti etapais – prieš vasarą, po naujų metų teks vėl kelti. Bet tikrai viso meniu kainų nekeliame 30 proc. Įvertiname, kas skaudžiausiai nukentėjo“, – tikina Artiomas.
Pašnekovą neramina, kaip kylančios kainos atsilieps lankytojų srautams, mat praėjusią vasarą smarkiai pasijuto sumažėjęs užsienio turistų skaičius.
„Praeitą vasarą susidėjo ir karas, kylančios maisto ir energetikos kainos, buvo daug klaustukų – kaip viską išgyventi, kaip klientai reaguos – ar labai taupys ir užsidarys namuose.
Atrodo, viskas kyla, kainas ir mes turime kelti, todėl bijojome, kad žmonės atsisakys ne pirmo būtinumo paslaugų ir prekių, tarp jų ir kavinių“, – sako jis.
„Žmonės taupo „bangomis“ – pačioje karo pradžioje labai pajutome, visi buvo išsigandę, ir patys išgyvenome dėl verslo – ar užsidaryt ir bėgti, bet čia juk namai ir darbai, mus laiko ne tik finansai, bet ir stiprus kolektyvas, kai kurie čia dirba jau šešerius metus nuo pirmos dienos. Tai – mūsų antra šeima“, – priduria pašnekovas.
Reikia susitaikyti, kad gali viską prarasti
Restorane „Bir Bur Bar“ dirba 13 darbuotojų, dalis jų į darbą kasdien važiuoja iš aplinkinių miestelių. Verslininkas patikina, kad šiuo metu darbo rankų netrūksta.
Vis dėlto jis patikina, kad antrą kartą į šį verslą neitų.
„Sunkiausia pataikyti, ko reikia. Reikia turėti santaupų ar imti paskolą. Sunkus pirmas žingsnis – rizikuoti ir susitaikyti, kad gali viską prarasti. Po to reikia pataikyti su meniu ir vieta, interjeru ir pan. Dabar didesnis klaustukas su darbuotojų trūkumu vasarą, nes Birštone – daug vietų dirbti, visi siūlo darbą ir laiko darbuotojus“, – pripažįsta jis.
