Tarptautinė logistikos duomenų analitikos bendrovė „Transport Intelligence“ prognozuoja, kad nuo koronaviruso pandemijos pradžios po keliolika procentų kasmet augusi pasaulinė siuntų rinka šiemet ūgtels vos 2,1 procento.
Dar liūdnesnės perspektyvos žadamos Europai. Mūsų kontinente siuntų rinka šiais metais turėtų susitraukti 0,7 proc., nors pastaraisiais metais Europoje buvo fiksuojamas 20-30 proc. siekęs augimas. Tai lems lėtėjantis vartojimas ir didėjančios namų ūkių išlaidos būtiniausiems poreikiams.
Siuntų rinkos lėtėjimo ženklus jau stebi ir mūsų šalies Ryšių ir reguliavimo tarnyba, tačiau Delfi kalbinti kurjerių bendrovių vadovai stengiasi išlikti ramūs – nors tamsių debesų horizonte netrūksta, jie mano, kad Lietuvoje siuntų rinka kryčio išvengs. Kita vertus, augti taip pat gali nepavykti.
Paštomatų plėtra nestos
Bendrovės „DPD Lietuva“ generalinis direktorius Robertas Vilkaitis pasakoja, kad šiųmetiniuose bendrovės planuose siuntų skaičiaus ir pajamų augimas nėra numatytas.
„Remiamės visomis makroekonominėmis prognozėmis, iš kurių galima daryti išvadą, kad šiais metais augimo nebus. Ir pirmosios sausio dienos kol kas yra tokiame pačiame lygyje, koks tuo metu buvo ir pernai“, – sako R. Vilkaitis.
Jis mano, kad pirmąjį metų ketvirtį siuntų srautai, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu gali ir susitraukti, bet vėliau situaciją turėtų stabilizuotis, nors viskas labai priklausys ekonominės situaciją, kurią visų pirma lems geopolitinė padėtis.
Paklaustas, ar siuntų rinkos sulėtėjimas nevers atsargiau žiūrėti investicijas ir, pavyzdžiui, stabdyti paštomatų plėtros, „DPD Lietuvos“ vadovas visgi sako, kad taip nutikti neturėtų, nes investicijos vis tiek planuojamos ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Be to, siuntų srautai pastaraisiais metais augo tokiais šuoliais, kad infrastruktūros plėtra vis dar juos vejasi.
„Karščiausi taškai piko metu vis dar yra perpildyti, tad, manau, jog investicijos tikrai tęsis. Srautai, palyginti su pandemijos laikotarpiu, stabilizavosi, bet jie yra žymiai didesni nei buvo iki jos. Investicijos reikalingos, kad pajėgumai tuos srautus atitiktų“, – aiškina pašnekovas.
Vis dėlto lėtėjančioje ekonomikoje R. Vilkaitis įžvelgia ir vieną šviesiąją pusę. Augimo laikotarpiu nuolatinę įtampą dėl kurjerių išgyvenusios bendrovės šiuo metu dėl to gali lengviau atsikvėpti.
„Pernai iki rudens laikas šiuo požiūriu buvo labai įtemptas, surasti žmonių buvo labai sunku rasti. Bet paskui situacija susitvarkė. Aš manau, kad visos kalbos apie artėjančią recesiją blogina žmonių lūkesčius, jie nebe taip noriai ir drąsiai priima sprendimus keisti darbą. Išlaikyti darbuotojus tapo lengviau“, – pažymi „DPD Lietuvos“ vadovas.
Tiki, kad e. komercija nepaves
Tuo metu bendrovės „Omniva“ generalinis direktorius Simonas Bielskis sako, kad įmonė planuoja augti ir šiemet, nors tempas nebebus toks įspūdingas. Jei pandeminiais 2020-aisiais įmonės pajamos didėjo dvigubai, o 2021-aisiais – 40 proc., tai šiemet numatomas 10-15 proc. ūgtelėjimas.
„Kol kas sunku prognozuoti ir matyti visas tendencijas, bet planuojame augti, nes plečiame paslaugų krepšelį. Žinoma, tas augimas nebus toks spartus kaip pandemijos metais, to tikėtis būtų ir nelogiška, bet sieksime, kad jis būtų dviženklis“, – teigia S. Bielskis.
„Omnivos“ vadovas sako, kad prognozės apie mažėsiantį vartojimą neramina, tačiau jis tikisi, kad per pandemiją suklestėjusi elektroninė prekyba, generuojanti siuntų liūto dalį, savo rodiklius išlaikys.
„Visgi tikimės, kad e. komercija atsigriebs vis didesnę mažmeninės prekybos dalį, tad siuntų srautų augimas turėtų ateiti iš to, nepaisant pasaulinių makroekonominių sunkumų“, – prognozuoja S. Bielskis.
Tačiau jis pripažįsta, kad prieš ekonomines prognozes užsimerkti nepavyksta, todėl bent jau pirmąjį šių metų pusmetį įmonė ruošiasi daugiau dėmesio skirti taupymui ir veiklos efektyvumo gerinimui.
Pajamas didina ir augantys įkainiai
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) galutinių praėjusių metų pašto ir pasiuntinių rinkos rezultatų dar neskelbia, tačiau trečiojo praėjusių metų ketvirčio duomenys jau signalizavo apie lėtėjimą.
Siuntų kiekis trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, sumažėjo 3,9 proc. Tiesa, palyginti su 2021 m. atitinkamu laikotarpiu, pašto siuntų skaičius vis dar augo, bet jau lėčiau nei 2021 m., kai buvo taikomi griežti apribojimai dėl koronaviruso pandemijos.
Pašto rinkos pajamos trečiąjį ketvirtį sudarė 62,2 mln. eurų ir, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0,4 proc. Daugiausia pajamų, 48 mln. eurų, gauta už pašto siuntinių siuntimą. Jos sudarė 77,3 proc. visų bendrųjų pašto sektoriaus pajamų.
Pasak RRT eksperto Lino Bakučio, pajamas didina augantys pašto paslaugos teikėjų įkainiai ir didesnis kiekis tarptautinių pašto siuntų, kurios yra brangesnės nei vidaus pašto siuntos.
Pajamos, gautos už tarptautinių siunčiamųjų pašto siuntų pristatymą, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį pasiekė 21,9 mln. eurų ir buvo 3,4 proc. didesnės, palyginti su antruoju ketvirčiu.
