Ekonomistas ragina nusiraminti dėl kainų: sviestas 4 eurų nekainuos

Kainos Lietuvoje jau išaugo tiek, kad ateinančiais metais joms kilti iš esmės nebėra erdvės, mano ekonomistas Algirdas Bartkus, siūlantis išlaukti artimiausius mėnesius, kai kainos turėtų stabilizuotis. Tačiau apie jų kritimą kol kas kalbėti esą negalima.

„Galime projektuoti, kad vasarį, kovą, balandį, jeigu neištiks Europos Sąjungos kažkokie dideli išoriniai iššūkiai, kainos tikrai stabilizuosis.

Jos nesmuks, – toks dalykas, kaip smukimas praktiškai sunkiai įsivaizduojamas ir jis ūkio subjektams nelabai yra reikalingas. Tačiau kainos labai ilgai išliks „plokščios‟ ir jos nedidės“, – televizijos laidai DELFI Rytas sakė Vilniaus universiteto dėstytojas A. Bartkus.

Tiesa, pasak jo, sausį dar galima sulaukti, nors ir nedidelio, bet kainų didėjimo.

„Sausio mėnesį nedidelis prieaugis tam tikruose paslaugų segmentuose gali būti. Jis susijęs su padidinta minimalia alga. Ją moka darbui imlūs sektoriai, kuriuose darbo kaštai sudaro labai didelę dalį, tai natūralu, kad padidinus minimalią algą jie turės šiek tiek pasikelti savo paslaugų kainą“, – teigia ekonomistas.

Tie ūkininkai, kurie neseniai grasino augančiomis kainomis, matyt, nelabai susipažinę su faktais

A. Bartkus

Anot jo, įmanoma, kad tą sausio prieaugį visiškai atsvers stabilizacija energetikos išteklių kainose.

„Energetiniai ištekliai yra svarbūs ir tada, kai mes kalbame apie žemės ūkio produkciją. Nes ji galutine forma vartotoją pasiekia po perdirbimo, o jame daug naudojama elektros, dujų. Negana to, iš dujų gaminamos azoto trąšos“, – sako A. Bartkus.

Trąšų kaina esą normalizuosis, o žemės ūkio produkcijai ateityje brangti nebus jokio pagrindo.

„Tie ūkininkai, kurie neseniai grasino augančiomis kainomis, matyt, pirma, nelabai susipažinę su faktais, kiek tos dujos kainuoja, kitas daiktas, turbūt sugalvojo šitoje vietoje šiek tiek naudotis susiklosčiusia situacija.

Tokiems fermeriams pasinaudoti susiklosčiusia situacija neleis tik oligopolinės struktūros – mūsų prekybos tinklai – kurie tas kainas dempinguos ir spaus žemyn“, – prognozuoja VU dėstytojas.

A. Bartkus pažymi, kad Vakarų Europos šalyse kainos nebeauga jau keletą mėnesių ir „tas pats ateis ir iki Lietuvos“, kurioje kainas išauginusios ir pernelyg dramatiškos bei nepagrįstos prognozės.

„Kaip funkcionuoja kainodara: kainos, kurias nustatome šiandien, atspindi tai, kiek mums kainuos apsirūpinti žaliavomis rytoj.

Tai jeigu mums prognozuoja kokia nors valstybės institucija – buvo tokia pas mus, kuri prognozavo, kad elektra kainuos 64 centus už kilovatvalandę – tai mes, kaip įmonės, jau dabar kainą paprašysime aukštesnę todėl, kad mums reikės elektra, dujomis, nafta, žaliavomis ir trąšomis apsirūpinti rytoj“, – teigia A. Bartkus.

Anot jo, dabar aišku, kad kainos išaugo už kelerius metus.

„Kuomet matome, kad tas dalykas nesirealizavo ir tie 64 centai yra ne prognozė, o toks katastrofos scenarijus, – matyt, netyčia nusprūdęs žmonėms nuo lūpų, – tai suprantame, kad kainas esame išauginę, ko gero, keliems metams į priekį.

Greičiausiai, kad tų kainų revizuoti dabar nereikės labai labai ilgai. Mums reikia kantriai išlaukti keletą mėnesių ir nustoti šitoje vietoje panikuoti“, – įsitikinęs ekspertas.

Jis pripažįsta, kad per metus vidutiniškai daugiau kaip trečdaliu pabrangus maisto prekėms, atlyginimų augimas nespėja paskui tokią infliaciją, tačiau pastaroji aprims.

„Žinoma, realios žmonių vartojimo galimybės per 2022 metus šiek tiek smuktelėjo. Bet atsižvelgiant į tai, kad per šitą energetinių išteklių krizę tos kainos išaugo taip stipriai, kad dabar jųjų, – kada energetinių išteklių problema iš principo jau išspręsta, – nereikės didinti keletą metų iš eilės.

Keletą metų turėsime įprastiniu tempu augančius darbo užmokesčius ir vietoje stovinčias kainas. Dabar, per ateities laikotarpius mes ir atsigausime“, – teigia ekonomistas.

Vasarį, kovą, balandį, jeigu neištiks Europos Sąjungos kažkokie dideli išoriniai iššūkiai, kainos tikrai stabilizuosis

A. Bartkus

Pasak jo, žmonių vartojimo galimybės ir vėl ūgtels, jiems nereikės jaudintis dėl to, kad sviestas kainuos ne 2,99 euro, o 3,99 euro.

„Tiek jis nekainuos. Tam pačiam 2,99 euro (sviestui) bus gan dažnai daromos akcijos“, – mano A. Bartkus.

Kalbėdamas apie dabartinį infliacijos tempą jis pabrėžia, kad jis lėtėja, bet nereiškia, jog kainos krenta. Kita vertus, esama ir gerų ženklų.

„Pirmas dalykas, kai kalbame apie lėtėjimą, tai turėkime omenyje, kad jos (kainos) vis ūgteli ir ūgteli, tačiau vis mažesniu tempu. Reiškia, kalbėti, kad kainos jau stabilizavosi, kol kas negalime, tačiau yra pagrindo įžvelgti labai teigiamus dalykus netolimoje ateityje. Kodėl?

Pradėkime nuo to, kas visą šitą reikalą katalizavo. Energetiniai ištekliai. Jie pas mus labai stipriai brango užpraeitų metų gale ir ypač jų brangimą paspartino Ukrainos-Rusijos karas“, – komentuoja ekonomistas.

Tačiau, pasak jo, pastaruoju metu bent keli faktoriai formuoja energijos išteklių kainas. Vienas iš jų – Europos Sąjungoje uždėtos kainų „lubos“ gamtinėms dujoms, kas esą lėmė smarkų dujų pigimą Europoje.

„Uždėtos „lubos“ rusiškai naftai – tai nulėmė ne tik jos atpigimą, bet ir visų kitų naftos produktų atpigimą. Kitas dalykas, tai OPEC bandymas labiau suderinti paklausą su pasiūla, kad nebūtų pernelyg didelio atotrūkio, o itin gerai suderinta paklausa su pasiūla nulemia mažesnį naftos produktų kainų nepastovumą žiūrint į perspektyvą“, – kitus veiksnius įvardijo ekonomistas.

Anot jo, panašu, kad dujų kainų mažėjimo tendencija išliks, nes ir Vokietija pasistatė pirmąjį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, o dar keli terminalai laukia eilėje.

Yra pagrindo įžvelgti labai teigiamus dalykus netolimoje ateityje

A. Bartkus

„Rusiškų dujų dalis Europos Sąjungoje nuo maždaug 45 proc. yra redukuota iki 7 proc. per kažkokius 7–8 mėnesius, naftos kaina yra sugrįžusi iki normos, pasiūla su paklausa šiek tiek dar išsiskiria, bet išsiskyrimas nedidelis (…), Kinija išeina iš sąstingio, – sudėjus visus šiuos faktus pagrindo nerimauti ir augti kainoms dėl ateities neapibrėžtumo nėra jokio“, – teigia A. Bartkus.

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai pernai gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu, vidutiniškai brango 34,7 proc. Infografike pateikiama dalis prekių ir jų kainų pokytis:

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2022 metų gruodį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija siekė 18,9 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) – 19,7 proc.

Metinė infliacija (2022 metų gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu) buvo, atitinkamai, 20 proc. ir 21,7 proc.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainų mėnesio pokytis (pernai gruodį, palyginti su lapkričiu) pagal SVKI buvo 0,1 proc., pagal VKI – 0,3 proc.