Prarado apie 34 tūkst. eurų
Vilniečių sutuoktinių pora per tarpininką MB „Finfree LT“ (Nuomokisirpirkt.lt), kuris siūlė išperkamosios nuomos paslaugą, norėjo įsigyti būstą Palangoje. Oficialiai pasirašė preliminarią sutartį, pervedė 32,5 tūkst. eurų pradinį įnašą ir 1800 Eur mokestį už paslaugas.
„Mums reikėjo pasiskolinti pinigų metams, kadangi abu su vyru Lietuvoje nedirbame, todėl iš banko negalėjome pasiimti paskolos. Tai mums liko kita išeitis – išperkamosios nuomos paslauga. Internete radome tai siūlančią įmonę „Finfree“. Su jos vadove Laura Vaičiūnaite teko bendrauti ne kartą gyvai ir telefonu. Ji mus „vertino“ kaip banke arba kredito unijoje, prašė įvairių duomenų – kredito istorijos ir pan.
Mes pervedėme 30 proc. pradinį įnašą, o įmonė turėjo savo vardu įsigyti būstą už 130 tūkst. eurų. Tada mums šį būstą išnuomoja ir mokame padidintą nuomą – 500 eurų paskolos grąžinimui ir 280 eurų mokestis už jų paslaugas. Po metų būtume išsimokėję likutį ir iš „Finfree“ perpirkę būstą“, – pasakoja Rūta (vardas pakeistas).
Lapkričio 14 d. turėjo įvykti notarinis sandoris su „Finfree“, įmonė taip pat pasirašė preliminarią pirkimo sutartį su būsto pardavėju ir paskyrė laiką notarės biure. Tą pačią dieną, kai turėjo įvykti sandoris, „Finfree“ el. laišku informavo, kad dėl neva finansinių sunkumų nepavyks įvykdyti sandorio, todėl prašo jį perkelti po savaitės.
„Mano pirma reakcija buvo tokia: „o Dieve, tai – jau sukčiai“, nes taip nebūna. Po daug skambučių L. Vaičiūnaitė pagaliau atsiliepė. Nuramino mus, kad čia toks vienetinis atvejis – klaida, ir sandoris neva tikrai įvyks per artimiausią savaitę. Susitarė su notarų biuru sandorį registruoti lapkričio 24 dieną“, – pasakoja Rūta.
Porai ir būsto pardavėjui kilus įtarimui, jie paprašė įmonės pervesti sumokėtą depozitą į notarės sąskaitą, kaip garantą, kad sandoris įvyks. Po ilgų derybų „Finfree“ atsiuntė banko išrašą, kad pinigai pervesti. Tačiau kadangi notarė jų taip ir nesulaukė, nukentėję spėja, kad išrašas buvo galimai suklastotas.
„Net ir turto vertinimui pasamdė sertifikuotą vertintoją, kuris, kaip paaiškėjo vėliau iš komunikacijos su buto pardavėju, taip pat liko apgautas – jam įmonė nesumokėjo už paslaugas“, – atkreipia dėmesį moteris.
Ji prisimena prieš sandorį jautusi didžiulę įtampą. Pašnekovės vyras dar kartą išsiuntė laišką su reikalavimu perversti sumokėtą pradinį įnašą į notarės depozitinę sąskaitą.
„Labai greitai atėjo laiškas, kuriame buvo klausiama, ar mes norime nutraukti sandorį. Jie taip žaidžia jausmais, kad klientas – mes – būtume atsakingi už sutarties su „Finfree“ nutraukimą. Aš dar kartą išsiunčiau laišką, kuriame aiškiai išreiškiau mūsų ketinimą pirkti butą Palangoje“, – dėsto Rūta.
Galiausiai lapkričio 24 d., kai turėjo įvykti antrasis bandymas pasirašyti notarinę sutartį, įmonė atsiuntė laišką, jog vienašališkai nutraukia NT rezervavimo sutartį, o gautus pinigus neva grąžins.
Buvo nurodytos esminės sutarties nutraukimo priežastys: „Šiai dienai įmonė nėra surinkusi visų sandoriui reikalingų lėšų, o taip pat nekilnojamas turtas yra įvertintas mažesnei sumai nei sutarta sandorio suma.“
„Finfree“ sutuoktiniams atsiuntė kreditines sąskaitas, pagal kurias iki gruodžio 14 d. turėjo grąžinti visus pinigus. Terminas jau seniai praėjo, tačiau pinigų atgauti dar nepavyko.
Policija atsisakė pradėti tyrimą, perduota prokuratūrai
Nukentėjusi pora mano, kad tai akivaizdus sukčiavimas, dokumentų klastojimas, todėl kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kuri pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą perdavė prokuratūrai, o galiausiai darbą perėmė Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato tyrėja, kuri nukentėjusiems asmenims pranešė, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas.
„Jie absoliučiai neturi jokios teisės laikyti mūsų pinigų. Mums policija atsakė, kad tai tik civilinė byla, o ne baudžiamoji, mat čia nemato jokio kriminalinio nusikaltimo“, – nusivylusi sako Rūta.
Policijos departamentas Delfi informavo, kad tyrimą pradėjo prokuratūra.
„Policija nepradėjo ikiteisminio tyrimo, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta nusikaltimo požymių. Buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi tai – civiliniai santykiai, kuriuos nagrinėja teismas.
Tačiau šis nutarimas buvo apskųstas prokuratūrai, kuri panaikino šį atsisakymą ir pati pradėjo tyrimą“, – pažymi Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Sausio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule. Remiantis Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., gresia kalėjimas iki 8-erių metų. Taip pat tyrimas pradėtas ir dėl dokumento klastojimo. Remiantis Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Pasak prokuratūros, šiuo metu atliekami pirminiai proceso veiksmai, įtarimai niekam nepareikšti.
Nuo pradžių įmonė atrodė įtartinai
Moteris tikina dar prieš sutartį pasidomėjusi įmonės istorija.
„Tai buvo nauja įmonė – registruota prieš mažiau nei metus, gal ir atrodė šiek tiek įtartinai, bet negalvojau, kad ir Lietuvoje tai vyksta. Gal ir visur vyksta, bet čia jau kitas lygis, nes tie žmonės akiplėšiškai toliau bendrauja“, – piktinasi ji.
Delfi su „Finfree“ vadove L. Vaičiūnaite susisiekti nepavyko nei el. paštu, nei telefonu, įmonė į užklausą per daugiau nei savaitę neatsakė. Sulaukus komentaro, tikimės straipsnį papildyti.
Duomenų platformos „Okredo“ duomenimis, L. Vaičiūnaitė 2009 m. trumpiau nei mėnesiui buvo registruota kaip NT įmonės „Emu Group“, kuri šiuo metu išregistruota iš PVM mokėtojų ir neturi nė vieno darbuotojo, vadovė. 2012-2015 m. vadovavo bankrutavusiai renginių organizavimo įmonei „Success Guru projects“, prieš metus pradėjo vadovauti „Finfree LT“, o 2022 m. vasarį – ir „Gintresta“, kuri siūlo trumpalaikės ir ilgalaikės nuomos paslaugas ir yra vienintelė „Finfree“ akcininkė. Iki tol nuo 2019 m. „Gintrestos“ vadovu buvo Gintautas Kovzonas.
Kaunietis neatgauna beveik 24 tūkst. eurų
Delfi pavyko rasti dar vieną nuo šios įmonės nukentėjusį asmenį – kaunietį Leoną (vardas pakeistas).
„Radau būstą Kaune, ieškojau geresnių sąlygų pasiskolinti pinigų, todėl „Finfree“ pasiūlė patrauklias sąlygas: pigiau nei banke – 1000 eurų vadinama nuoma, viskas atrodė paprastai. Pasirašėme sutartis ir grįžęs iš užsienio įmonei pervedžiau 23,8 tūkst. eurų. Buvome jau sutarę gruodžio 18 d. Vilniuje pas notarą pasirašyti sutartį“, – prisimena kaunietis.
Įtarimų jam kilo tik atvykus į įmonės biurą Vilniuje.
„Buvome susitarę susitikti su Laura įmonės biure. Tris valandas prasėdėjau automobilyje – nekėlė telefono. Galiausiai sulaukiau skambučio iš nežinomo numerio – darbe neva paliko darbinį telefoną. Sakau, kad taip niekas nedaro, laukiu jos prie biuro kelias valandas, o ši pareiškė, kad susitikimas turėjo vykti tik kitą dieną. Tada jau kilo įtarimų dėl jos veiklos.
Galvoju – nueisiu apsidairysiu jų biure, bet negalėjau įeiti, niekas neatsiliepė ir neįleido. Kitoje pastato pusėje radau dirbančius darbininkus, kurie įleido mane per tarnybines patalpas. Ėjau per visus aukštus ir duris – klausiau darbuotojų, kur galiu rasti „Finfree“ įmonę, bet niekas nieko nežino. Galiausiai vienas vyriškis patarė paskambinti pastato administratoriui. Šis ir pasakė, kad Laura – neadekvati moteris, ją jau prieš kurį laiką išmetė iš pastato, nes nemokėjo nei komunalinių, nei nuomos. Tada jau supratau – viskas, papuoliau“, – pasakoja Leonas.
Tuomet nutrūko bet koks jo bendravimas su „Finfree“. Leonas kreipėsi į Elektrėnų policijos komisariatą, kur, pasak jo, pradėtas ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
Vilnietė prarado 7 tūkst. eurų
Vilnietė Silvija (vardas pakeistas) taip pat pakliuvo į tokią pačią situaciją. Naujamiestyje išsirinkusi kūrybines dirbtuves ji nusprendė pasinaudoti išperkamosios nuomos paslaugomis.
Kitai įmonei atsisakius finansuoti šio tipo būstą, „Finfree“ iškart sutiko. Moteris pervedė apie 7 tūkst. eurų, skirtus pradiniam įnašui. Po to įmonė nutraukė bendravimą telefonu ir el. paštu.
„Spalio 14 d. su Laura pasirašėme nekilnojamo turto rezervavimo sutartį. Tuomet toliau jau įmonė turėjo kontaktuoti su brokere, pardavinėjančia būstą, o aš ramiai laukiau. Tik vėliau brokerė man pradėjo skambinti ir pranešinėti apie situaciją, kad Laura vis tempia laiką, neperveda depozito, jeigu ne ji – išvis nieko nebūčiau sužinojusi.
Parašiau Laurai: jeigu nebus pervesti pinigai – atšaukiu sandorį. Tai iškart tą pačią dieną pinigai buvo pervesti. Toliau jau brokerė ir Laura jau turėjo pasirašinėti dokumentus, bet prasidėjo nesąmonės: tai nepateikdavo, tai pateikė su blogai nurodytu buto adresu. Ji pradėjo neatsiliepti į skambučius, tik rašydavo laiškus. Galiausiai notarui nepateikė visų reikalingų dokumentų, apsimetė, kad neva susirgo kolegė, todėl nukėlė susitikimą. O notarinio sandorio pasirašymo dieną, lapkričio 28 d. – išvis nepasirodė, nei parašė, nei perskambino. Preliminari sutartis jau buvo pasibaigus su buto savininku, todėl, manau, specialiai „tempė“ laiką.
Kai parašiau, kad jau gana, iškart atsakė: Norite nutraukti sutartį? Rašykite, kad atsisakote pati. Ji turbūt juokauja – pasakiau, kad juk dėl įmonės kaltės sandoris neįvyko, laukiu pinigų grąžinimo. Rašiau ir prašymą, ir kelis laiškus, klausdama, kada jie bus grąžinti, – nieko“, – pasakoja Silvija.
Moteris kreipėsi į policiją, kurios atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, nustebino.
„Gavau atsakymą, kad tyrimas nebus pradėtas, turėčiau teikti civilinį ieškinį. Taip ir padarysiu, bet, manau, policija į tokius atvejus turėtų labiau reaguoti, nes taip išeina, kad kiekvienas gali vogti pinigus, viskas legalu.
Tokių įmonių kaip „Finfree“ neturėtų ir negalėtų būti, o tokios kaip Lauros turėtų būti teisiamos. Jeigu duomenys sutampa, tai čia tikrai ne pirma jos „maklė“. Radau duomenų, kad 2018 m. su gyvūnų prieglauda buvo prisidirbus“, – pažymi vilnietė.
Advokatas: pirminė analizė rodo neteisėtą veiką
Vertindamas gautus duomenis advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas dr. Deividas Poška sako, kad pirminė analizė leidžia teigti, kad MB „Finfree“ veika yra neteisėta, bet tik visapusiška situacijos analizė leistų tinkamai įvertinti įmonės veiksmus.
„Viena vertus, akivaizdu, iš MB „Finfree“ pusės pažeista tarp šalių sudaryta sutartis, nevykdomi prisiimti įsipareigojimai, kita vertus – galima įžvelgti ir nusikalstamos veikos požymius. Vien sumokėtų pinigų negrąžinimo faktas nesudarytų galimybės konstatuoti sukčiavimo veikos, tam būtina atlikti detalesnę situacijos analizę – identifikuoti įmonės ketinimus bei veiksmus tiek prieš sutarties sudarymą, sudarymo metu, tiek ir sekusius po to, kitas susijusias aplinkybes“, – komentuoja advokatas.
Anot jo, finansiniai įmonės sunkumai vykdant sutartį patys savaime nesudaro galimybės jos nutraukti.
„Šalių sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią. Sutartis privalo būti vykdoma, o nutraukiama gali būti dėl esminio sutarties pažeidimo Civilinio kodekso nustatyta tvarka arba šalių sudarytos sutarties nustatytomis sąlygomis. Finansiniai šalies sunkumai vykdant sutartį patys savaime nesudaro galimybės sutartį nutraukti, nebent šalių sudarytos sutarties sąlygos leistų vertinti kitaip“, – pažymi D. Poška.
Advokato teigimu, nukentėję asmenys turėtų siekti teisminės gynybos civilinio proceso tvarka – tiek reiškiant reikalavimą dėl pinigų priteisimo, galimai dėl papildomai patirtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo bei vienašališko sutarties nutraukimo.
„Žinoma, įvertinus policijos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumą, galima būtų skųsti atitinkamą nutarimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir taip toliau siekti baudžiamosios atsakomybės taikymo tarpininko, galimai ir kitų asmenų atžvilgiu. Be to, įvertinus visas aplinkybes, teisminio proceso metu realu būtų siekti ne tik finansinių sunkumų ištikto tarpininko, bet ir tikrojo naudos gavėjo atsakomybės“, – atkreipia dėmesį „Marger“ partneris.
